Iš Sibiro pakrančių į atmosferą veržiasi metanas
(16)
Bendros Rusijos ir JAV mokslinės ekspedicijos nariai nustatė, kad iš Sibiro arktinio šelfo į atmosferą skiriasi dideli metano dujų kiekiai. Tai iš dalies patvirtina prognozę, kad Arkties jūrinio ledo plotų tirpimas gali staiga padidinti vadinamųjų šiltnamio dujų koncentraciją Žemės atmosferoje.
Pasak mokslininkų, metanas klimato šilimo požiūriu yra pačios pavojingiausios šiltnamio dujos, nes jos geriausiai sulaiko šilumą atmosferoje. Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbto tyrimo autoriai Natalija Šakova iš Aliaskos valstijos universiteto (JAV) ir Igoris Semiletovas iš Rusijos mokslų akademijos konstatuoja, kad tiksinti Arkties metano emisijų bomba yra dvigubai didesnė, nei anksčiau manė mokslininkai, ir gali bet kada sprogti.
Tyrimų autorių skaičiavimai rodo, kad kasmet dėl amžinojo įšalo tirpimo Rytų Sibiro arktiniame šelfe į atmosferą išmetama maždaug 18,7 mln. tonų metano. Dėl žmogaus veiklos metinės metano emisijos siekia maždaug 500 mln. tonų.
Naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad dabar metano emisijos dėl šylančių arktinių Sibiro pakrančių yra dvigubai didesnės, nei buvo nurodoma 2010 m. paskelbtose prognozėse. N. Šakovos teigimu, dėl amžinojo įšalo tirpimo išlaisvinamas ir į atmosferą išmetamas metanas gali turėti poveikį ne tik Arkties regionui, bet ir visam pasauliui. Tikrieji šio reiškinio mastai ir jo poveikis klimato kaitai turėtų paaiškėti po papildomų tyrimų.
Šio tyrimo autoriai kelerius metus atliko metano emisijų matavimus palei Laptevų jūros šelfą ir kitus Rytų Sibiro pakrančių regionus. Tyrimo metu Laptevų jūros vandenyje buvo aptikta didelė metano koncentracija. Be to, paaiškėjo, kad jo kiekis jūros vandenyje audrų metu sumažėja, o tai reiškia, kad šiltnamio dujos išmetamos į atmosferą ir taip dar labiau stiprina klimato šilimą.
