Jei visus Ukrainos sąvartynus sudėtume į vieną vietą, jie užpildytų visą Estijos teritoriją. Net apie 7 proc. didžiausios Europos valstybės (neskaitant Rusijos) ploto užima buitinės atliekos, keliančios pavojų aplinkai. Apie Ukrainoje tiksinčią ekologinę bombą prabilta Kauno technologijos universitete (KTU) surengtame seminare „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“.

Ukrainoje esančių maždaug 6 tūkst. sąvartynų plotas viršija šalies nacionalinių parkų plotą ir siekia apie 9 tūkst. hektarų. Tik nedaugelis sąvartynų, kurių dauguma – nelegalūs, atitinka elementarius saugumo reikalavimus, todėl yra teršiama aplinka, gruntiniai ir paviršiniai vandenys, kaupiasi pavojingos dujos. Siekiant patenkinti dabartinius Ukrainos gyventojų poreikius, reikėtų įrengti dar apie 650 buitinių atliekų išmetimo vietų.

Tokią nerimą keliančią statistiką šią savaitę KTU Cheminės technologijos fakultete vykusiame tarptautiniame moksliniame–praktiniame seminare „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“ pateikė Kijevo valstybinio T. Ševčenkos universiteto profesorius Viktoras Michailenko.

Seminare pranešimus apie sąvartynų situaciją savo šalyse ir galimybes atliekas prikelti antram gyvenimui taip pat skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Švedijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Gruzijos ir Rusijos. Renginio organizatoriai – KTU, Linėjaus universitetas (Švedija), Estijos gyvosios gamtos mokslų universitetas ir Europos regioninės plėtros fondas.

V. Michailenko duomenimis, Ukrainoje perdirbama tik apie 5 proc. buitinių atliekų, visos kitos šiukšlės tiesiog išmetamos į sąvartynus. Būtina spręsti, kaip efektyviau ir saugiau atsikratyti atliekomis, o galbūt net gauti iš jų daug naudos.

„Daug atliekų yra degios – popierius, medis, plastikas, todėl nebūtina jų palaidoti žemėje, o sąvartynuose susidarančios biodujos galėtų būti geras sprendimas siekiant energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų“, – svarstė ukrainietis.

Nors, pasiremiant ES šalių pavyzdžiu, yra parengta puiki buitinių atliekų tvarkymo programa, V. Michailenko baiminasi, kad ji ir liks tik popieriuje. Programos įgyvendinimą stabdo neaiški atsakomybė – kuri ministerija turi būti projekto koordinatorė, savivaldos nenoras prisiimti atsakomybę už programos vykdymą, didelė korupcija.

Buitinių atliekų tvarkymas – ne tik Ukrainai, bet ir daugumai Europos šalių aktuali problema. Įvairiais skaičiavimais, ES yra keli šimtai tūkstančių veikiančių ir uždarytų sąvartynų. Mokslininkų įsitikinimu, vienas efektyviausių būdų mažinti atliekų kiekį ir aplinkai keliamą pavojų – sąvartynų kasyba. Juose glūdi tūkstančiai tonų perdirbimui ir deginimui tinkamų medžiagų, todėl jų tvarkymu ima domėtis ir verslininkai.

Tarptautiniame seminare KTU dalyvavęs Estijos gyvosios gamtos mokslų universiteto profesorius Maitas Kriipsalu pateikė Saremos saloje uždaryto Kudjape sąvartyno sėkmės istoriją. Jame iškasta plastmasė buvo panaudota laiptų, lentų ir kitų produktų gamybai.

Sumažėjęs sąvartynas buvo uždengtas 1,5 metrų storio dirvos, kuri buvo paimta iš to paties sąvartyno, sluoksniu.

Išradingi estai ant sutvarkyto ir aplinkai nepavojingo sąvartyno įrengė laisvalaikio ir poilsio zoną. Buvo suformuotos kelios kalvos, kurios sujungtos laiptais, pagamintais iš sąvartyne surinktos plastmasės.

„Sąvartynų kasybos projektai – labai tarpdiscipliniški. Į juos turi įsitraukti įvairių sričių mokslininkai, vietos valdžia, verslininkai“, – sakė M. Kriipsalu.

Lietuvoje veikia 11 modernių sąvartynų. Jei, kaip ir iki šiol, absoliuti dauguma buitinių atliekų bus laidojamos žemėje, veikiantys sąvartynai bus greitai užpildyti. Nors dabar jau ne 6 proc., o 15 proc. kietųjų komunalinių atliekų, kurios anksčiau buvo metamos į sąvartynus, yra kompostuojamos, perdirbamos ir deginamos, to – maža.

KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas ragina pradėti kasybą uždarytuose sąvartynuose. Įsisavintas kasybos technologijas būtų galima pritaikyti ir veikiančiuose sąvartynams.

„Penkeri metai, kai už ES pinigus uždarytuose sąvartynuose nebuvo galima vykdyti jokios veiklos, jau yra daug kur praėję, todėl reikia vėl prie jų prisiliesti. Ši veikla nėra skubi ir turi ilgalaikę perspektyvą“, – sakė vienas seminaro „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“ organizatorių.

Žengdami pirmuosius sąvartynų kasybos žingsnius, lietuviai galėtų pasinaudoti gerąja estų, skandinavų patirtimi.

Komentarai (0)