Duokite tinkamus svertus ir pamaitinsime pasaulį. Liūto dalis pasaulio maisto gamybos problemų kyla dėl maždaug maždaug tuzino pasaulio šalių ir regionų. Jeigu susitelktume į šias problemines sritis, galėtume išmaitinti dar 3 milijardus žmonių, nepadidindami ūkininkavimo žalos aplinkai.

„Dabartinis žemės ūkio kultūrų auginimo būdas visiškai netvarus“ sako Paulas Westas iš Minesotos universiteto Sant Paule. Jo komanda ieškojo „atramos taškų“ – vietovių, turinčių didelį maisto auginimo būdo kritimo potencialą. Jie sutelkė dėmesį į 17 kultūrų, sunaudojančių daugiausiai išteklių ir sudarančių 86 proc. augalinės kilmės kalorijų (Science, doi.org/tss).

Tyrimas yra „vaizdas iš viršaus“ į tai, kas galėtų išmaitinti pilną žmonių planetą, sako Gregas Asneris iš Carnegie mokslo instituto Stanforde, Kalifornijoje.

Westas nustatė tris tvarios maisto gamybos metodus: neproduktyvių ūkių derlių didinimas, vertingų išteklių, pavyzdžiui, vandens, nešvaistymas ir teršalų, skatinančių šiltnamio efektą, sumažinimas – didžioji jų dali skyla dėl miškų naikinimo. Jis taip pat nustatė sritis, kuriose investicijos atsipirktų labiausiai

Mums taip pat reikėtų mažiau švaistyti maistą, kurio maždaug 30-50 proc. lieka nepanaudota. Pasak Westo, teoriškai JAV, Indijos ir Kinijos švaistomu maistu galėtume išmaitinti daugiau nei 413 milijonų žmonių per metus.

Išsamesnė straipsnio versija

Azeen Ghorayshi
New Scientist № 2979

Komentarai (5)