Šioje planetoje, ir ypač jos vandenų gelmėse egzistuoja padarai, iš kurių siaubo filmų scenarijaus autoriai ir režisieriai gali semtis įkvėpimo kraują stingdantiems scenarijams.

Vienas iš jų – plėšrusis kirminas Eunice aphroditois (Bobbit worm, - angl.), kuris tiesiogine to žodžio prasme savo žandikaulius patiesia ant vandenyno dugno ir įsirausęs į dumblą ar žvyrą laukia žioplesnės žuvelės.

Negana itin aštrių ataugų ryklėje, kuriomis medžioja, kirminas dar turi ir antenas, kurios nieko nenutuokiančioms žuvims atrodo it dugno augalai. Iš tiesų jomis gyvis pajunta žuvį, nes matyti įsirausęs į gruntą nemato nieko. Jūrų gyvūniją tyrinėjantys biologai sako, kad šis gyvis atakuoja taip staigiai, jog kartais žuvis tiesiog perkertama perpus.

Apskritai visas gražiomis vaivorykštės spalvomis vandenyje žaižaruojančio kirmino ryklė išsiverčia į išorę tarsi pirštinė, atverdama visus aštrius dantukus.

Kadangi gyvis, nors ir mažas, agresyviai medžioja, jis priskiriamas plėšrūnams.

Šiuos kirminus tyrinėjusių Meksikos mokslininkų Luis F. Carrera-Parra ir Sergio I. Salazar-Vallejo teigimu, gyvis išskleidžia specialius toksinus, kad auka pernelyg nesimuistytų ir ją būtų lengviau suvirškinti. Vis tik iš užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog vargšė žuvis ryjama dar žiopčioja, taigi, ji nenugaišta taip staigiai.

Žuvis gali būti netgi didesnė už patį kirminą – nieko tokio. Jam svarbu auką praryti, o vėliau ji ramiai virškinama.

Padaras turi šerius, kurie yra žeberklo formos ir pripildyti nuodų, sukeliančių stiprų odos suerzinimą. Šereliai taip pat palengvina darbą, kai gyviui reikia įsirausti į dugno gruntą ar įlįsti į savo urvelį.

Įsitaisė į šiltą vietelę

Mokslininkai itin nedaug žino, kokiu būdu šie gyviai dauginasi, tačiau spėjama, jog jie tai daro itin ankstyvoje fazėje – kai būna vos 10-ies centimetrų ilgio. Tai – tikrai nedaug, turint omenyje, kad kirminai gali užaugti ir iki 3 metrų ilgio, nors dažniausiai mokslininkai fiksuoja metro ilgio ir maždaug 2 su puse centimetro pločio gyvius.

Neįtikėtina, tačiau šios kirmėlės gali patekti ir į uždarus akvariumus (greičiausiai jų jaunikliai, kurių iki užaugant niekas nepastebi).

Prieš keletą metų „Mėlynojo Rifo“ akvariumo Kornvalyje, Jungtinėje Karalystėje darbuotojai pastebėjo, jog mistiškai dingsta žuvys, kai kurie koralai kažkodėl yra perlūžę perpus, dar kitos žuvys – stipriai sužalotos. Akvariumas pradėtas intensyviai stebėti ir netrukus pastebėta, kad jame gyvena didžiulis Eunice aphroditois.

Vis tik akvariumo biologai nusprendė kirminą akvariume palikti ir pavadino jį Bariu.

Gavo komiškai pagarsėjusios šeimos pavardę

Angliškai kirminas vadinamas Bobbitto kirmėle ir šis pavadinimas turi pikantišką istoriją. Bobbitto kirmėle ji pakrikštyta 1996-ųjų knygoje apie vandenynų gyvūniją. Tuo metu visi tik ir kalbėjo apie Bobbittų šeimą - vis dar vyko šios poros teismas, kur jie svaidėsi kaltinimais. Johnas Wayne'as Bobbittas ir Lorena Bobbitt buvo lyg eilinė amerikiečių šeima. Iki vienos 1993-iųjų nakties, kai moteris peiliu nupjovė vyro pasididžiavimą. Vėliau, dėkui nagingiems chirurgams, svarbus organas buvo prisiūtas.

Kadangi pirmieji mokslininkai manė, jog Eunice aphroditois kirmėlės savo galingais žandikauliais kartais netyčia taip pat nurėžia patinėlių lyties organus, kirmėlė ir gavo tokį pavadinimą. Vis dėlto, ši versija yra labiau pikantiška legenda, kirmėlės dauginasi ikrais ir penių neturi.

Žemiau pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ši kirmėlė medžioja – nedidelei žuviai praryti užtenka dviejų kąsnių, liūtžuvei, kuri taip pat yra plėšri žuvis – trijų:

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Komentarai (1)