Gazuotas vanduo islandiškai: kaip anglies dvideginį paversti į uolą? (0)
Islandijos geologus, ko gero, galima vadinti alchemikais. Iš pirmo žvilgsnio, trenktais alchemikais. Mat jie gazuotą vandenį ne geria, o laidoja. Ir ne tik laidoja, bet ir moka jį paversti uolomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne, islandai neišprotėjo. Jie taip mėgina spręsti anglies dvideginio pertekliaus problemą. Kaip ir kur jį dėti? Islandų geologai anglies dvideginį laidoja. Sumaišę su vandeniu. Sumaišę taip, kad mišinys virsta kieta uoliena. Kalcitu. "New York Times" tai pavadino geologiniu gazuoto vandens automatu.
Mintis apie anglies dvideginio laidojimą nėra nauja. Tačiau islandų "CarbFix" sugalvojo ypatingą būdą. Iki šiol suskystintas anglies dvideginis būdavo sušvirkščiamas į porėtas uolienas, kuriose, kaip tikimasi, po tūkstančių metų jis galbūt virs karbonatų mineralais. Tačiau per ilgą laiką suslėgtos dujos gali išsilaisvinti iš savo kapo, ir iš visų pastangų liks tik šnipštas.
"CarFix" siūlo pagreitinti dujų mineralizacijos procesą, pasitelkdami labai paprastą ir prieinamą priemonę – vandenį. Tiesa, jo reikės daug. Angliarūgštės (anglies dvideginio) prisotintas vanduo yra rūgštingas – todėl islandų technologija ir pavadinta "gazuoto vandens automatu". Taip galima išskirti tokius elementus kaip kalcį, su kuriais anglies dvideginis reaguoja. Islandijos ugnikalnių žemėse anglies dvideginio prisotintas vanduo švirkščiamas į bazaltus, kuriuose apstu kalcio ir panašių medžiagų – ten CO2 reaguoja ir virsta į kalcitą.
Savo technologiją "CarbFix" testuoti pradėjo 2012 m. Dabar įmonės specialistai tyrinėja susidariusio kalcito mėginius. Be to, anglies dvideginio laidojimo operacijų apimtys padidintos iki 10 tūkst. tonų per metus. Viskas atrodo gražiai, jei ne didžiuliai kaštai.
Mat tonai anglies dvideginio reikia 25 tonų vandens. Tokio kiekio sušvirkštimas į gruntą nemažai kainuoja. Tiesa, "CarbFix" mokslininkai paskaičiavo, kad transportavimas ir sušvirkštimas kainuotų apie 17 JAV dolerių už CO2 toną – t.y., dvigubai daugiau nei transportuojant ir sušvirkšiant gryną anglies dvideginį.
Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, energijos kompanijos investuoti į vandenyje ištirpinto anglies dvideginio laidojimą vargu ar skubės – juk yra pigesnių būdų. Na ir kas, kad pigiau palaidotas dvideginis po kurio laiko galbūt grįš į atmosferą? Oficialiai jis palaidotas. Tik ar ilgam? O štai "CarbFix" metodas leidžia tikėtis, kad palaidotas amžiams – laidoti antrą kartą anglies dvideginio nereikės, o atmosferoje "prisikėlusių" CO2 molekulių nebus.
Mintis apie anglies dvideginio laidojimą nėra nauja. Tačiau islandų "CarbFix" sugalvojo ypatingą būdą. Iki šiol suskystintas anglies dvideginis būdavo sušvirkščiamas į porėtas uolienas, kuriose, kaip tikimasi, po tūkstančių metų jis galbūt virs karbonatų mineralais. Tačiau per ilgą laiką suslėgtos dujos gali išsilaisvinti iš savo kapo, ir iš visų pastangų liks tik šnipštas.
"CarFix" siūlo pagreitinti dujų mineralizacijos procesą, pasitelkdami labai paprastą ir prieinamą priemonę – vandenį. Tiesa, jo reikės daug. Angliarūgštės (anglies dvideginio) prisotintas vanduo yra rūgštingas – todėl islandų technologija ir pavadinta "gazuoto vandens automatu". Taip galima išskirti tokius elementus kaip kalcį, su kuriais anglies dvideginis reaguoja. Islandijos ugnikalnių žemėse anglies dvideginio prisotintas vanduo švirkščiamas į bazaltus, kuriuose apstu kalcio ir panašių medžiagų – ten CO2 reaguoja ir virsta į kalcitą.
Savo technologiją "CarbFix" testuoti pradėjo 2012 m. Dabar įmonės specialistai tyrinėja susidariusio kalcito mėginius. Be to, anglies dvideginio laidojimo operacijų apimtys padidintos iki 10 tūkst. tonų per metus. Viskas atrodo gražiai, jei ne didžiuliai kaštai.
Mat tonai anglies dvideginio reikia 25 tonų vandens. Tokio kiekio sušvirkštimas į gruntą nemažai kainuoja. Tiesa, "CarbFix" mokslininkai paskaičiavo, kad transportavimas ir sušvirkštimas kainuotų apie 17 JAV dolerių už CO2 toną – t.y., dvigubai daugiau nei transportuojant ir sušvirkšiant gryną anglies dvideginį.
Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, energijos kompanijos investuoti į vandenyje ištirpinto anglies dvideginio laidojimą vargu ar skubės – juk yra pigesnių būdų. Na ir kas, kad pigiau palaidotas dvideginis po kurio laiko galbūt grįš į atmosferą? Oficialiai jis palaidotas. Tik ar ilgam? O štai "CarbFix" metodas leidžia tikėtis, kad palaidotas amžiams – laidoti antrą kartą anglies dvideginio nereikės, o atmosferoje "prisikėlusių" CO2 molekulių nebus.
(15)
(0)
(15)