Pabraidymas po pievą baigėsi negyjančiomis žaizdomis (0)
Vienas britas patyrė stiprius sužalojimus, kai prisilietė prie milžiniško barščio. Deanas Simmonsas ėjo pro šiuos augalus, bujojančius prie daugelio vandens kanalų, ir jie palietė jo nuogas kojas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Gydytojai nurodė, kad septynerius metus turėsiu slėpti koją nuo saulės spindulių“. „Jei ant jos pateks saulės spinduliai, vėl iškils pūslės, nes nudegimas panaikino natūralią odos apsaugą nuo ultravioletinių spindulių“, - aiškino vyras. K. Cooperiui išsivystė fitofotodermatitas – liga, dėl kurios oda tampa itin jautri ultravioletiniams spinduliams. Ji gali tęstis metų metus.
Milžiniškų barščių sultyse yra nuodingų ir odos fotojautrumą didinančių cheminių medžiagų, vadinamų furanokumarinais. Ant odos patekusi medžiaga reaguoja su šviesos spinduliais ir per 48 valandas sukelia skausmingas pūsles. Nuodingos barščių sultys neleidžia odai pačiai apsisaugoti nuo saulės spindulių, todėl ant jos atsiranda nudegimų ir randų. Jei būtų įtrintos į akis, barščių sultys sukeltų laikiną ar net nuolatinį aklumą.
Jei vis dėlto barščių sultys pateko ant odos, patariama uždengti nukentėjusią vietą, kad nuodingos medžiagos nesureaguotų su saulės spinduliais, ir vėliau gerai nuprausti ją su muilu. Šie augalai kelia problemų ir Lietuvoje. Į šalį jie buvo atvežti apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.
Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą. Žaizdos gydamos pūliuoja, o užgijus lieka randai. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos. Net bitėms yra pavojus, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.
Kova su Sosnovskio barščiais sekasi sunkiai, nes niekaip neatsiranda įmonių, galinčių užsiimti jų naikinimu. Tam ministerija iš ES fondų buvo gavusi apie 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. litų) paramos, tačiau konkursus pakartotinai teko skelbti net keturis kartus ir vis tiek neatsirado norinčiųjų apsiimti šių augalų naikinimu.
Milžiniškų barščių sultyse yra nuodingų ir odos fotojautrumą didinančių cheminių medžiagų, vadinamų furanokumarinais. Ant odos patekusi medžiaga reaguoja su šviesos spinduliais ir per 48 valandas sukelia skausmingas pūsles. Nuodingos barščių sultys neleidžia odai pačiai apsisaugoti nuo saulės spindulių, todėl ant jos atsiranda nudegimų ir randų. Jei būtų įtrintos į akis, barščių sultys sukeltų laikiną ar net nuolatinį aklumą.
Jei vis dėlto barščių sultys pateko ant odos, patariama uždengti nukentėjusią vietą, kad nuodingos medžiagos nesureaguotų su saulės spinduliais, ir vėliau gerai nuprausti ją su muilu. Šie augalai kelia problemų ir Lietuvoje. Į šalį jie buvo atvežti apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.
Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą. Žaizdos gydamos pūliuoja, o užgijus lieka randai. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos. Net bitėms yra pavojus, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.
Kova su Sosnovskio barščiais sekasi sunkiai, nes niekaip neatsiranda įmonių, galinčių užsiimti jų naikinimu. Tam ministerija iš ES fondų buvo gavusi apie 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. litų) paramos, tačiau konkursus pakartotinai teko skelbti net keturis kartus ir vis tiek neatsirado norinčiųjų apsiimti šių augalų naikinimu.
(20)
(0)
(20)