Mokslininkai paskaičiavo, kokie katastrofiški padariniai lauktų žmonijos sudeginus visą iškastinį kurą (3)
O pasaulinio vandenyno lygis pakiltų... 60 metrų. Tai reiškia, kad iš Lietuvos liktų Žemaitijos salos, o Baltijos jūra skalautų... kas žino, gal ir Vilniaus krantus. Kur Kaunas, Panevėžys, Marijampolė? Baltijos dugne. Ką ir kalbėti apie Klaipėdą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip ir kiek? Štai per 2013 m. žmonija su visais savo automobiliais ir fabrikais į orą paleido 10 mlrd. tonų (arba gigatonų – GtC) anglies. Dar 12 metų tokiomis apsukomis, ir pasaulinis vandenynas pakiltų 15-20 cm. Bet tik per artimiausią tūkstantį metų. Taigi, pusantro ar du metrus vandens lygis pakiltų tik per 10 tūkst. metų. Taigi, tvanas grėstų dar labai negreitai.
Bet jei 2013 m. intensyvumu žmonija "pakūrentų" ne 12, o 120 metų, per tūkstantmetį vandenyno lygis pakiltų 4,5 metro, o per 10 tūkst. metų – 15 metrų. Tai jau gerokai rimčiau.
"Mes turime įsisąmoninti, kad šiandieniai mūsų veiksmai ir ekonomikos procesai turės labai toli siekiančių pasekmių, - pabrėžia tyrime nedalyvavęs Rutgerso universiteto klimatologas Bobas Koppas. – Mes jau jaučiame anglies dvideginio gausėjimo atmosferoje padarinius. Reikia nepamiršti, kad tos dujos atmosferos sudėtyje išliks ilgus tūkstantmečius ir jų įtaka klimato kaitai ir jo šilimui tik didės."
Vienas iš tyrimo autorių, Stanfordo universiteto klimatologas Kenas Caldeira pripažįsta, kad skaičiavimai, kaip šylantis oras ir šiltnamio efektas paveiks Antarktidos ledynų tirpsmą, yra gerokai komplikuotesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Neabejoju, daugelis intuityviai suvokia, kad šildamas ledas pradeda tirpti..., tačiau viskas ne taip jau ir paprasta, kai kalbame apie didžiulių ledo masyvų tirpsmą", - sakė jis.
Kaip tik todėl tiksliai modeliuoti ledynų tirpsmą yra labai keblu. Yra daug visokių subtilių niuansų, kurie galėtų turėti vienokios ar kitokios įtakos skaičiavimams. Tačiau, anot K. Caldeiros, "ir be subtilių skaičiavimų yra visiškai ir absoliučiai aišku – žmonės galėtų ištirpdyti visą planetoje esantį ledą." Ne tik galėtų, bet ir sparčiai juda ta kryptimi.
Bet jei 2013 m. intensyvumu žmonija "pakūrentų" ne 12, o 120 metų, per tūkstantmetį vandenyno lygis pakiltų 4,5 metro, o per 10 tūkst. metų – 15 metrų. Tai jau gerokai rimčiau.
"Mes turime įsisąmoninti, kad šiandieniai mūsų veiksmai ir ekonomikos procesai turės labai toli siekiančių pasekmių, - pabrėžia tyrime nedalyvavęs Rutgerso universiteto klimatologas Bobas Koppas. – Mes jau jaučiame anglies dvideginio gausėjimo atmosferoje padarinius. Reikia nepamiršti, kad tos dujos atmosferos sudėtyje išliks ilgus tūkstantmečius ir jų įtaka klimato kaitai ir jo šilimui tik didės."
Vienas iš tyrimo autorių, Stanfordo universiteto klimatologas Kenas Caldeira pripažįsta, kad skaičiavimai, kaip šylantis oras ir šiltnamio efektas paveiks Antarktidos ledynų tirpsmą, yra gerokai komplikuotesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Neabejoju, daugelis intuityviai suvokia, kad šildamas ledas pradeda tirpti..., tačiau viskas ne taip jau ir paprasta, kai kalbame apie didžiulių ledo masyvų tirpsmą", - sakė jis.
Kaip tik todėl tiksliai modeliuoti ledynų tirpsmą yra labai keblu. Yra daug visokių subtilių niuansų, kurie galėtų turėti vienokios ar kitokios įtakos skaičiavimams. Tačiau, anot K. Caldeiros, "ir be subtilių skaičiavimų yra visiškai ir absoliučiai aišku – žmonės galėtų ištirpdyti visą planetoje esantį ledą." Ne tik galėtų, bet ir sparčiai juda ta kryptimi.
(19)
(1)
(18)