Mokslininkus glumina gigantiškų Antarktidos jūros vorų mįslė (Video) (1)
Tamsiose ir ledinėse poliarinėse jūrose knibždėte knibžda gyvių, kokių arachnofobijos kamuojami žmonės nesapnuoja net baisiausiuose košmaruose. Gigantiški "jūros vorai" Arkties ir Pietų vandenynuose turi 8 ilgas kojas ir straublį, o užauga jie didesni nei kuriame nors kitame mūsų planetos regione.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tikrųjų vadinti šiuos sutvėrimus vorais nėra teisinga. Taip, jie – taip pat nariuotakojai, tačiau priskiriami ne voragyvių (lot. – arachnida), o savarankiškai – jūros vorų (lot. – pycnogonida) – klasei. Tai – primityvūs jūrų nariuotakojai, tačiau dėl poliarinio gigantizmo fenomeno jie užauga išties įspūdingų dydžių. Tiesa, mokslininkai šios mįslės dar neįminė.
Jūros vorų galima rasti visame pasaulyje, tačiau tokie dideli jie užauga tik poliariniuose vandenyse. Įprastai jūrų vorai būna gana maži, tačiau prie Antarktidos krantų aptinkami egzemplioriai gali būti ir dviejų plaštakų dydžio, o atstumas tarp priešingų kojų galų gali siekti 25 cm.
Poliarinis gigantizmas būdingas ne tik jūros vorams. Poliarinėse jūrose kur kas didesni užauga ir vėžiagyviai, dygiaodžiai (pvz., jūrų žvaigždės, jūrų ežiai), kai kurie moliuskai. Mokslininkai yra iškėlę ne vieną poliarinio gigantizmo hipotezę, tačiau paaiškinti šio fenomeno priežasčių dar nepavyko.
Nacionalinio mokslo fondo, JAV Antarktinių tyrimų programos, Havajų universiteto ir Montanos universiteto mokslininkai suformulavo hipotezę, kad toks dydis gali būti susijęs su šaltame vandenyje esančia didesne ištirpusio deguonies koncentracija. Minėta mokslininkų grupė atkreipia dėmesį, kad Antarktidos jūrose yra ypač daug ištirpusio deguonies.
Daug deguonies ir menka medžiagų apykaitos (metabolizmo) sparta dėl – tai gali būti poliarinio gigantizmo pagrindiniai veiksniai. Mokslininkams jau pavyko nustatyti, kad mažesnis deguonies kiekis vandenyje turi neigiamos įtakos didesniems jūros vorams. Vis dėlto tai dar nėra pakankamas įrodymas manyti, kad didelis deguonies kiekis šaltame vandenyje yra pagrindinė poliarinio gigantizmo priežastis.
Beje, jei ši hipotezė pasitvirtintų, tai reikštų, jog šio unikalaus fenomeno atstovams gresia išnykimas – juk vandenynų temperatūra pastaruoju metu dėl klimato atšilimo sparčiai kyla, o šiltesniame vandenyje deguonies būna mažiau.