Panašu, kad kaimynai švedai – tikrai ne iš kelmo spirti. Nes jų pavyzdžiu užuot tuos kelmus spardžius, galima juos paversti viryklėmis. Čia pat, miške.

Jei po ranka nepasitaikys jokio miško, tiks ir stambesnis malkų rąstigalis. Susiradus tokį ir pasistačius jį vertikaliai, viršutiniame rąstigalio cilindro gale reikėtų padaryti gana gilią kryžiaus ar snaigės formos įpjovą, su kelių centimetrų pločio ir keliolikos centimetrų gylio grioveliais. Greičiausia juos išskobti būtų su grandininiu pjūklu, tačiau galima ir su rankiniu pjūklu ar kitu pjaunančiu/skobiančiu įrankiu.

Šiuos "apkasus" prifarširavus degiosiomis miško gėrybėmis (sausais kankorėžiais, išdžiūvusia žieve, traškiomis šakelėmis ir pan.). Tai bus prakurai, nuo kurių netrukus įsidegs ir visas kelmas ar rąstigalis.

Tada liks ant jo dėti puodą ar keptuvę ir... čirškinti, čirškinti ir dar kartą čirškinti.

Viryklę iš kelmo nebūtina sudeginti vienu prisėdimu – visai realu, kad tokios viryklės stovyklavietėje pakaks porai ar net keletui dienų.

Komentarai (5)