Maždaug prieš 66 milijonus metų Žemę persmelkęs speigas ir užklojusi visiška tamsa atnešė mirtį visiems neskraidantiems dinozaurams. Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad šis masinis išnykimas buvo daug sudėtingesnis ir ilgesnis nei iki šiol manyta, rašoma svetainėje sciencealert.com.

Mokslininkai ilgai laikėsi hipotezės, kad į Žemę nukritęs asteroidas pakėlė didžiulius dulkių debesis, kurie nepraleido saulės šviesos bei šilumos, kas tapo dinozaurų išmirimo priežastimi. Tačiau naujausi matematiniai modeliai rodo, kad prie šių gigantiškų driežų mirties prisidėjo ir daugiau faktorių – ne tik dulkių debesys ir išsiveržę ugnikalniai.

Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto Vokietijoje mokslininkai šiandien mano, kad tuo laikotarpiu įvykusio globalinio atšalimo priežastis – dėl asteroido smūgio aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose susidarę sieros rūgšties lašeliai.

 „Ilgalaikį atšalimą sukėlė sulfatų aerozoliai, kurie atmosferoje išlieka daug ilgiau nei dulkės, kurios nusėda per gan trumpą laikotarpį. Šių aerozolių vaidmuo yra svarbesnis netgi už ypač aukštas temperatūras, gaisrus ar cunamius, įvykusius dėl asteroido smūgio“, – sako viena iš tyrėjų komandos narių Julia Brugger.

Šių išvadų mokslininkai priėjo, naudodami specialią kompiuterinę simuliaciją, kurioje klimato pokyčių skaičiavimuose atsižvelgiama tiek į įvykius sausumoje, tiek vandenynuose. Šis skaitinis klimato kitimo modelis šiandien yra laikomas vienu tobuliausiu.

Mokslininkai nuo pat 1980-ųjų pritaria hipotezei, kad didžiulį rūšių išnykimą sukėlė asteroido smūgis į Žemę. Naujasis modelis taip pat kaip pradinę sąlygą ima šią kosminę katastrofą, kurios pėdsakas – didžiulis Čiksulubo (isp. Chicxulub) krateris Meksikoje – liko iki šių dienų.

Visgi šį kartą mokslininkai neapsiribojo tik trumpalaikiais asteroido kritimą sekusiais įvykiais – padidėjusiu ugnikalnių aktyvumu ir susidariusiais dulkių debesimis. Naujasis modelis tyrėjams leido įvertinti ir ilgalaikius pokyčius – štai čia bendrame paveiksle atsiranda vietos ir sieros rūgšties aerozoliams.

Pasak naujos hipotezės, sieros prisodrintos dujos, susidariusios asteroido kritimo vietoje pakilo į atmosferą ir būtent šios cheminės medžiagos sugėrė Saulės spindulius bei nepraleido jų į Žemės paviršių, dėl ko klimatas stipriai atvėso.

Idėja, kad Čiksulubo apylinkėse dažnos sulfatais turtingos uolienos nuo smūgio metu išlaisvintos energijos galėjo pavirsti smulkiais lašeliais ir pakilti į atmosferą, buvo pasiūlyta ir anksčiau. Tačiau naujausias skaitinis modelis leido mokslininkams šią idėją patikrinti ir įsitikinti, kaip viskas galėjo vykti iš tikrųjų.

J. Brugger kartu su kolegomis nustatė, kad temperatūra Žemės paviršiuje galėjo nukristi net 26 laipsniais Celsijaus. Toks įšalo periodas galėjo užsitęsti nuo 3 iki 16 metų ir dar apie 30 metų užtruko, kol temperatūra grįžo į prieš katastrofą buvusį lygį.

Mokslininkai daro prielaidą, kad atvėsus vandenynų paviršiaus vandenims, jie pradėjo grimzti gilyn. Tada į paviršių pakilo šiltesnis vanduo, prisodrintas maistingųjų medžiagų, kuriomis maitinosi dumbliai, todėl šie pradėjo masiškai žydėti – žydėjimo metu į orą pateko toksinės medžiagos.

Pasak modeliavimą atlikusių mokslininkų, net ir praėjus 66 milijonams metų, galima daug sužinoti apie šį staigų klimato kaitos atvejį.

Komentarai ()