Kas nutiko šiems medžiams? Didžiulis tyrimas parodė, kad ši keistenybė vyksta visame pasaulyje ()
Tikriausiai visi žino pasvirusį Pizos bokštą. Na, šįkart pasakojame ne apie jį, o apie keistai pasvirusius medžius – išlakiąsias araukarijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išlakioji araukarija yra bokštą primenantis medis, kuris kilo ir kažkada augo tik Naujosios Kaledonijos salose, esančiose Ramiajame vandenyne.
Dėl kultivavimo šie medžiai paplito tropinių ir subtropinių temperatūrų regionuose – tokiuose kaip Havajai, Australija, Naujoji Zelandija ar Meksika.
Šių medžių kamienai visuomet yra šiek tiek pasvirę.
Tačiau mokslininkai neseniai pastebėjo įdomią tendenciją: išlakiosios araukarijos pasvirusios į pietų pusę, jeigu jos auga šiaurės pusrutulyje – ir į šiaurę, jeigu auga pietų pusrutulyje.
Kalifornijos politechnikos valstijos universiteto mokslininkas Mattas Ritteris rašė apie išlakiąsias araukarijas savo knygoje apie Kalifornijos medžius, kai pastebėjo, kad medžiai šiek tiek pasvirę į pietus.
Tuomet jis paskambino savo kolegai į Australiją, kad įsitikintų, ar taip yra visur. Tai pasitvirtino, tačiau paaiškėjo, kad Australijoje šie medžiai yra pasvirę į šiaurę.
Taigi, M. Ritteris padarė išvadą, kad šie medžiai visuomet pasvyra į Žemės pusiaujo pusę, kad ir kur jie augtų.
Mokslininkas ir jo kolegos tyrinėjo 256 išlakiąsias araukarijas, esančias penkiuose žemynuose. Jie surinko duomenis 18-oje regionų, kurie parodė, kad šie medžiai vidutiniškai pasvyra 8,55 laipsnių kampu – dvigubai labiau, nei pasviręs Pizos bokštas Italijoje.
Taip pat paaiškėjo, kad kuo medžiai yra toliau nuo ekvatoriaus, tuo labiau jie yra pasvirę. Anot M. Ritterio, tai yra itin įdomus atradimas. Vienas medis Australijoje buvo pasviręs netgi 40 laipsnių kampu!
Įprastai medžiai augdami išsitiesina, tačiau išlakiosios araukarijos to nesugeba padaryti. Gali būti, kad tai yra jų genetikos palikimas, kurį mokslininkai pastebėjo tik dabar.
Tačiau tai gali būti ir jų prisitaikymas prie aplinkos, kai šie medžiai mėgina pagauti kaip įmanoma daugiau saulės spindulių.
JAV miškų institucijos atstovas Stevenas Warrenas sako, kad šis reiškinys nėra neįprastas.
Pernai jis pranešė, kad trumpalapės jukos, randamos JAV, visuomet yra pakrypusios į pietinę pusę, taip sutrumpindamos maistinių medžiagų kelią iki savo žiedų. Kai kurie kaktusai taip pat būna pasvirę.
Tiesa, S. Warrenas sako, kad tai yra pirmas atvejis, kai taip daro medis.
Parengta pagal The New Scientist
