Gyvūnai, kurie gali ištverti verdantį vandenį, kosmosą ir itin didelę radiaciją: kokius tyrimus su jais jau daro mokslininkai ()
Mokslininkai tik pradeda suprasti lėtūnus (angl. tardigrade). Jie gali ištverti verdantį vandenį, kosmosą ir itin didelę radiaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis juokingai atrodantis mažas padaras gali ištverti verdantį vandenį, išlikti kosmose ir dešimtmečiais gyventi be maisto ir vandens. Šie padarai vadinami lėtūnais, arba „vandens meškučiais“. Jie yra tik vieni iš daugelio mūsų planetos vandens bestuburių, bet skiriasi nuo visų kitų mokslininkams žinomų gyvybės formų, rašo businessinsider.com.
Šie gyviai, kurių dydis nesiekia nė milimetro, randami beveik visur. Jų atsparumo paslaptis yra susijusi su procesu, vadinamu kriptobioze. Lėtūnai gali atsikratyti beveik viso savo organizmo vandens ir susitraukti į mažą kamuoliuką, kuris vadinamas „statinaite“. Toks metodas leidžia jiems dešimtmečiais nejudėti.
Astronautai savaitėms buvo palikę lėtūnus kosmose. Radiacija ir deguonies stygius jų nepražudė. Lėtūnai taip pat gali atlaikyti itin didelį slėgį – 6 kartus didesnį negu Marianų lovyje. Mokslininkai aptiko lėtūnų, kurie išbuvo užšalę lede 30 metų. Kai ledas ištirpo, lėtūnai pradėjo plaukioti vandenyje.
Jų apšvitos slenkstis 1 tūkst. kartų viršija žmonių apšvitos ribą. Mokslininkai netgi naudoja lėtūnų baltymus, kad padėtų žmonėms atlaikyti stipresnę radiaciją.
Lėtūnai išgyveno visus keturis masinius išnykimus. Mokslininkai mano, kad šie gyviai greičiausiai išliks dar 4 mlrd. metų, kol Saulė pasiglemš Žemę. Taigi, pasirodo, net lėtūnai turi savo ribas.