Prieš mėnesį mokslininkai paskelbė ataskaitą, kurioje išsamiai išnagrinėję išmetamų chlorfluorangliavandenilių (CFC) išmetimus nustatė, kad nuo 2010 metų šie išmetimai padidėjo, nors šalys turėjo laikytis pasirašyto Monrealio protokolo. Siekdami išsiaiškinti kaltininką, „New York Times“ pradėjo tyrimą ir jau skelbia savo išvadas.

Su nepriklausomų tyrėjų komanda „Times“ surinko svarbius dokumentus bei atliko apklausas ir priėjo išvados, kad CFC dujas į atmosferą leidžia Kinijos gamyklos. Tačiau tokia žinia labai ir nestebina, nes pačios ataskaitos mokslininkai pažymėjo, kad Rytų Azija, greičiausiai, yra naujų išmetamų teršalų šaltinis. Jie netgi Kiniją įvardijo kaip galimą konkretų CFC šaltinį.

Nevyriausybinė organizacija Aplinkos apsaugos tyrimų agentūra (EIA) – visai neseniai išsiaiškino, kad CFC-11 naudojimas yra paplitęs Kinijos gamyklose, kurios gamina izoliacines putas. EIA tyrėjai netgi nustatė konkrečias gamyklas, prekiavusias cheminiais junginiais, reikalingais tokių putų gamybai, o galiausiai su šių gamyklų atstovais susisiekė ir apsilankė gamybos vietose.

„Mus pribloškė tai, kad iš 21 gamyklos net 18 jų – visos iš Kinijos – patvirtino CFC-11 naudojimą, nors suprato savo veiksmų neteisėtumą ir labai abejingai tai vertino“, – sakė EIA atstovė Avipsa Mahapatra. Be to, įmonių atstovai neslėpė, kad CFC-11 naudojimas jų pramonėje yra labai įprastas dalykas. 

Ši žinia nėra tokia šokiruojanti, kai suvokiama, kad Kinijos gamykloms naudoti CFC yra finansiškai labai naudinga. Ši šalis užima didžiausią pasaulyje poliuretano medžiagos rinkos dalį, o CFC yra pigiausias ir veiksmingiausias būdas ją gaminti, teigė vienas iš „Times“ šaltinių.

Poliuretano dujos daugiausiai naudojamos pastatų šiluminiam izoliavimui – jos arba supurškiamos į pastato angas, arba iškart gaminamos kietu plokščių pavidalu. Dėl Kinijos statybų bumo jos šiuo metu yra labai paklausios.

Tuo tarpu CFC-11 dujos yra lengvai gaminamos ir gerokai pigesnės už aplinkai nekenksmingą alternatyvą. Vienintelė Kinijoje numatyta bausmė už Monrealio protokolo pažeidimus yra baudos.

„Pelno maržos buvo labai didelės, paklausa buvo milžiniška, o rizika menka. Dėl to šios įmonės taip įžūliai ir užsiėmė tokia veikla, dėl to ir mes manome, kad tokia praktika tapo visuotine“, – sakė A.Mahaptra.

O kuo blogai CFC? Dar 70-aisiais ir 80-aisiais prasidėjo daugybė kalbų apie Žemės ozono skylės didėjimą ir dėl to kylančias problemas. Dėl šios problemos buvo pasirašytas Monrealio protokolas – pasaulinis susitarimas, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti visų cheminių medžiagų, kurios sukėlė ozono skylės didėjimą, naudojimą, įskaitant ir CFC.

Didelė dalis pasaulio 1987 metais pasirašė šį protokolą ir ozono skylė pradėjo mažėti, o mokslininkai prognonozavo, kad jei visas pasaulis nustos į aplinką leisti CFC dujas, ozono sluoksnis visiškai atsistatytas iki maždaug 2050 metų. Tad kiekviena šalis, ypač didelius CFC kiekius į aplinką išmetantį, neleidžia pasauliui pasiekti šio tikslo. Pasak mokslininkų ataskaitos, tokie veiksmai, ignoruojantis draudimą, neleidžia pasauliui pasiekti šio tikslo.

Kinijos ekologijos ir aplinkos miniterija neturėjo ką pakomentuoti kai „Times“ rinko duomenis ir ruošėsi skelbti savo išvadas. Tačiau situacija nėra beviltiška: pačios Kinijos žmonių nuomonė dėl taršos per pastarąjį dešimtmetį gerokai sugriežtėjo, o ir yra pavyzdžių kai pradedama imtis veiksmų prieš nelegaliai CFC naudojančias gamyklas. „Times“ tyrimo išvados gali paskatinti Kinijos vyriausybę imtis greitesnių veiksmų prieš CFC naudojančias gamyklas ir taip atstovauti ne tik savo šalies piliečių interesus, bet ir viso likusio pasaulio interesus.

Komentarai (16)