Centrinėje Europoje iš vandens iškilo bauginantys įspėjimai - „bado akmenys“: kas tai ir kodėl reikia susirūpinti? (Video) (3)
Šią vasarą Europai leipėjant nuo rekordinio karščio, lygiagrečiai vyksta ir keisti, nejaukūs dalykai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karščio išvargintuose kraštovaizdžiuose į paviršių iškilo paslaptingi ženklai – bet tai ne šiaip iškylančios baugios architektūros liekanos, rašo „IFL Science“. Tai yra niūrūs įspėjimai.
Po centrinėje Europoje užsitęsusios kaitros Čekijoje iš vandens iškilo akmenys su iškaltais rašmenimis, vadinami „bado akmenimis“, praneša agentūra AP.
Šie „bado akmenys“ (angl. hunger stones) dažniausiai glūdi žemiau vandens paviršiaus Elbės upės vagoje ties Dečino miestu šiaurinėje Čekijoje, bet upės vanduo šią vasarą siekia rekordines žemumas, todėl uolos su juose iškaltais rašmenimis vėl tampa matomomis.
Dabartinėmis sąlygomis Dečine galima pamatyti daugiau nei tuziną „badoo akmenų“, žyminčių itin žemą vandens lygį, nukritusį prieš šimtmečius – ir „iškaltų istorijoje neišlikusių sunkmečių liudininkų“, kaip rašoma 2013 m. paskelbtame tyrime apie istorines Čekijos sausras.
Pasak „Dečino turistų gido“, seniausia ir žinomiausia yra uola, taip ir vadinama „Bado uola“. Joje matyti 1616 metų įrašas „Wenn du mich siehst, dann weine“ (liet. „Jei mane matai, verk“).
Tačiau seniausias (dar vis perskaitomas) „bado akmenų“ pavyzdys yra už Dečino ribų – jis datuojamas 1417 m.
Panašus „bado akmuo“ apibūdina ne ką džiugesnes tų metų gamtines sąlygas ir Vokietijoje: „Jei pamatysi šį akmenį, verksi tu, nes toks seklus vanduo buvo ir 1417-aisiais“.
Ant kitų akmenų galima perskaityti užrašus „Mes verkėme – mes verkiame – ir tu verksi“, o taip pat „Kas kartą mane pamatė, verkė. Kas pamatysi mane dabar, taip pat verksi“.
Priežasčių tokiems niūriems užrašams būta daug.
Sausros ir karščio bangos atėjimas galėdavo reikšti ne tik prastą derlių, bet ir maisto stygių bei užkilusias kainas, o sekant upės lygiui, problematiškesniu darėsi ir transportavimas vandeniu, kas kėlė nemenką grėsmę šeimų, įsikūrusių palei upę, pragyvenimui.
Dabar Elbės vandens nusekimas, sumušęs daugiau nei pusės šimtmečio rekordus, kuria ir naujas problemas: sausra į žemės paviršių iškelia Antrojo pasaulinio karo bombas ir nesprogusias granatas, kurios vandenyje rūdijo daugiau nei 70 metų.
Tačiau vienas akmuo įrodo, kad net ir senais bei sunkiais laikais netrūko žmonių su humoro jausmu. Ant vieno iš „bado akmenų“ matyti užrašas: „Neplac holka, nenarikej, kdyz je sucho, pole strikej.“
Laisvas vertimas į lietuvių kalbą skambėtų daugmaž „Neverk, mergyt, neerzeliuok. Ten, kur taip sausa, laukus purkštuok“.
Parengta pagal „Science Alert“
