Ar povandeniniai laivai jaučia audras? Kokiame gylyje įgulos jau net nebežino, kad jūra banguoja? ()
Audros metu pasišiaušia visas vandenynas. Aukštos bangos išjudina nemažai vandens, dalis jo tikrai sujaukia ir povandeninių laivų planus. Tačiau į kokį gylį reikia pasinerti, kad net negalėtum pasakyti, kad paviršiuje siaučia audra?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuomet jūra banguoja, vandens molekulės juda apskritimo trajektorija - jos verčiasi per save. Didelė dalis bangos lieka virš jūros lygio, todėl giliau esančios vandens molekulės juda vis mažiau. Galiausiai galima pasiekti tokį gylį, kuriame bangų iš viso neįmanoma pajausti.
Tai priklauso nuo daugybės faktorių - kuo bangos mažesnės, tuo mažiau jos jaučiamos ir po vandeniu. Tuo galite įsitikinti ir patys - būdami paplūdimyje saugiai akimirkai pasinerkite po vandeniu - pajusite, kad bangos jus veikia gerokai mažiau nei laikantis ant paviršiaus.
Pavyzdžiui, 1 metro gylio vandens telkinyje 3 metrų ilgio (ne aukščio) banga išjudintų ir vandenį dugne. Tuo tarpu 0,5 metrų ilgio banga vandens dugne jau neišjudintų.
JAV povandeninių laivų įgulos laikosi paprastos taisyklės - po bet kokia audra galima plaukti 30 metrų gylyje. Tai nereiškia, kad bangų visai nesijaus, tačiau jūra tokiame gylyje bus pakankamai rami, kad netrukdytų įgulai. Jei visgi laivą mėtys ir tokiame gylyje, galima pasinerti giliau. „Ohio“ klasės laivai gali pasinerti į 240 metrų gylį.
Didieji paviršiniai kariniai laivai irgi galėtų kirsti audras, jei to prireiktų, tačiau tai gali būti pavojinga. Galimybė veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų yra didžiulis povandeninių laivų privalumas. Juolab, kad juos įprastai medžioja paviršiniai laivai.