„Kodėl gi jų nesusprogdinus atominėmis bombomis?“ – paklausė prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose vykusio pasitarimo apie uraganus metu.

D. Trumpas siūlė pietrytinę Jungtinių Amerikos Valstijų dalį užgriuvusių tropinių audrų problemą spręsti branduoliniais ginklais, rašoma sciencealert.com, remiantis „Axios“ informacija. Tiesa, vėliau JAV prezidentas paneigė taip kalbėjęs.

D. Trumpo komentarus girdėję šaltiniai pranešė „Axios“, kad JAV prezidentas į vyresniuosius pareigūnus kreipėsi maždaug šiais žodžiais: „Uraganai pradeda formuotis ties Afrikos pakrante. Kai jie juda Atlanto vandenynu, galėtume į centrą įmesti atominę bombą ir išsklaidyti audrą. Kodėl nenaudojame šios taktikos?“

Idėja „naikinti“ uraganus atominėmis bombomis nėra nauja. XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje vienas mokslininkas pasiūlė branduoliniais užtaisais „keisti uraganų judėjimo kryptį ir intensyvumą“. Tačiau Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos mokslininkų straipsnis, paskelbtas „Business Insider“, įrodė, kad šis sumanymas nėra geras. Jie rašė, kad neįmanoma išsklaidyti uragano atominėmis bombomis, nes mūsų turimos bombos yra nepakankamai galingos, be to, sprogimo banga aplinkinio oro slėgį pakeistų mažiau nei sekundės daliai.

Kaip susiformuoja uraganas?

Uraganai yra didžiuliai žemo slėgio ciklonai, kuriuose vėjo greitis gali viršyti 119 kilometrų per valandą. Jie susiformuoja virš šilto vandens Atlanto vandenyno viduryje. Kylant šiltai drėgmei, išskiriama energija ir susidaro perkūnija.

Daugėjant perkūnijos židinių, vėjas juda spirale aukštyn – susidaro verpetas. Viršutiniuose atmosferos sluoksniuose šiltas oras kondensuojasi ir susiformuoja debesys.

Siaučiant vėjui, virš vandenyno paviršiaus susiformuoja žemo slėgio sritis, padedanti uraganui išlaikyti jam būdingą formą.

Jei kuri nors šio oro ciklo dalis išsisklaido (šiltas oras arba žemo slėgio sritis), uraganas nusilpsta ir išnyksta arba virsta silpnesne audra.

1959 m. Jackas Reedas, „Sandia National Laboratories“ meteorologas, pasiūlė išsklaidyti uraganų susiformavimui palankias oro sąlygas naudojant branduolinius ginklus.

J. Reedas teorizavo, kad branduoliniai užtaisai galėtų sustabdyti uraganus, išstumdami šiltą orą iš uragano centro, kad šilto oro vietą užimtų šaltas oras. Meteorologo teigimu, tokiu būdu būtų išsklaidyta žemo slėgio sritis ir uraganas susilpnėtų.

J. Reedas pateikė du būdus nugabenti branduolinį užtaisą į uragano centrą.

„Šis plano etapas neturėtų sukelti didelių problemų“, – rašė jis.

Meteorologo siūlymu, atominę bombą galėtų numesti lėktuvas, tačiau „tinkamesnis būdas – naudoti povandeninį laivą“.

Povandeninis laivas „galėtų išnerti ties uragano centru, paleisti raketą su branduoline galvute ir vėl saugiai panerti“.

Remiantis Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos mokslininkų straipsniu, J. Reedo sumanyme yra dvi problemos.

Uraganai išskiria sunkiai suvokiamą energijos kiekį

Uraganai – labai galingi. Kaip rašoma Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos straipsnyje, visiškai susiformavęs uraganas kas 20 minučių išskiria tiek pat energijos, kiek 10 megatonų galios atominė bomba. Tai daugiau nei 666 kartus viršija 1945 m. ant Hirošimos numestos bombos „Mažylis“ („Little Bomb“) galią.

Taigi, norint prilygti uragano galiai, per valandą reikėtų numesti apie 2 000 „Mažylių“ ir metyti bombas tol, kol uraganas nenusilps.

Neužtektų net didžiausios kada nors susprogdintos atominės bombos – 50 megatonų vandenilinio užtaiso, vadinamo Caro bomba, kurį rusai detonavo virš Arkties vandenyno 1961 m.

Be to, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos straipsnyje teigiama, kad pradinei aukšto slėgio smūginei bangai judant tolyn, uragane esančio oro slėgis vėl sugrįžtų į tą pačią žemo slėgio būseną, kurioje buvo prieš tai. Primename, kad atominės bombos smūginė jėga juda viršgarsiniu greičiu.

Vadinasi, mums nepavyktų išsklaidyti žemo slėgio oro, leidžiančio audrai toliau šėlti, nebent turėtume galimybę pastoviai mėtyti atomines bombas į uragano centrą.

Tarkime, kad norime sumažinti 5-os kategorijos uraganą (šiai kategorijai buvo priskirtas uraganas „Katrina“), kurio vėjo greitis siekia 280 kilometrų per valandą, ir paversti jį 2-os kategorijos uraganu, kurio vėjo greitis siekia 160 kilometrų per valandą.

Vadovaujantis Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos straipsniu, mums reikėtų 40 kilometrų skersmens uragano centrą papildyti daugiau nei puse milijardo tonų oro. Atominė bomba to nepadarys.

„Sunku įsivaizduoti praktišką būdą, kaip perkelti tiek daug oro“, – rašė straipsnio autoriai. Be to, net antros kategorijos uraganas gali kaip reikiant apgadinti turtą ir infrastruktūrą.

Toli pasklistų radioaktyviosios dulkės

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos straipsnyje taip pat nurodoma, kad, numetus atominę bombą ant uragano, radioaktyviosios dulkės pasklistų kur kas toliau, nei siekia uragano ribos.

„Šiame pasiūlyme neatsižvelgiama į tai, kad radioaktyviosios dulkės gana greitai keliautų su pasatais ir sukeltų didžiulių aplinkosauginių problemų“, – pažymėjo autoriai.

Radioaktyviosios dulkės yra greitai skylančių ir gama spinduliuotę skleidžiančių radioaktyviųjų izotopų mišinys. Gama spinduliai plika akimi nematomi, tačiau yra pakankamai galingi. Didelis gama spindulių poveikis gali pažeisti organizmo ląsteles ir jo regeneracines savybes. Šis sutrikimas vadinamas spinduline liga.

Radioaktyviosiomis dulkėmis užteršta žemė gali tapti negyvenama. Kai 1986 m. įvyko sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, žmonės buvo priversti palikti 3885 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Jei JAV pamėgintų išsklaidyti uraganą atomine bomba, radioaktyviosios dalelės galėtų pasiekti Karibų jūros ar Meksikos įlankos šalis.

„Akivaizdu, kad šis sumanymas – niekam tikęs“, – reziumuojama Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos straipsnyje.

Komentarai ()