Visiškai neseniai biheviorizmo srities specialistas Magnusas Soderlundas viename Švedijoje surengtame seminare pateikė išties netikėtą klausimą: ar pavyktų įsivaizduoti, kad galima valgyti žmogaus mėsą?

Skaitydamas pranešimą Stokholme vykusioje konferencijoje „Gastro Summit“, mokslininkas dar kartą akcentavo, kad globali Žemės temperatūra ir toliau kyla, taigi, sąlygos plėtoti žemės ūkį darosi vis prastesnės, o tai reiškia, kad tradiciniai maisto tiekimo šaltiniai ilgainiui gali imti sekti. Dėl šios priežasties, anot M. Soderlundo, gali iškilti būtinybė ieškoti alternatyvių būdų prasimaitinti, rašoma portale „Business Insider“.

Kaip galimos įprasto maisto alternatyvos buvo paminėti tam tikri vabzdžiai (pvz., žiogai) arba kirmėlės. M. Soderlundas užsiminė ir apie žmonių lavonus: palaipsniui pratinantis prie žmogaus mėsos skonio, kanibalizmas, kaip jis teigė, nustotų būti visišku tabu.

Darsyk pakartosime, kad M. Soderlundas – bihevioristas. Jis nesigilina į mitybos problematiką arba maisto tiekimą kontroliuojančius ekonomikos dėsnius. Šis Stokholmo ekonomikos mokyklos profesorius tyrinėja psichologines reakcijas, tokias kaip salėje sėdėjusios auditorijos suūžimas, pasigirdęs nuskambėjus klausimui, kas būtų, jei tektų rinktis, ar maitintis lavonais.

„Aš pats sutikčiau jų bent paragauti“, – prisipažino M. Soderlundas, dalyvaudamas valstybiniu Švedijos televizijos kanalu TV4 transliuojamoje laidoje.

Idėja, kad kanibalizmas galėtų būti išeitis nelikus įprastos maisto tiekimo grandinės, nėra nauja. 2018-aisiais evoliucinės biologijos specialistas Richardas Dawkinsas susimąstė apie tai, ar mėsos nebūtų galima „užsiauginti“ laboratorijose, pasėjus iš žmogaus organizmo paimtas ląsteles.

Jis, kaip ir M. Soderlundas, šią idėją pavadino pagrindu labai įdomiam testui, iš kurio paaiškėtų, ar žmonės sugebėtų įveikti pasišlykštėjimą dėl misijos, kurią jie laiko moralia, būtent – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

Vis dėlto siekiant įgalinti kanibalizmą, aišku, kiltų daugybė problemų. Genevieve Guenther, vadovaujanti „End Climate Silence“ – ne pelno organizacijai, užsiimančiai informacijos apie klimato kaitą sklaida, kalbėdama su portalu „Business Insider“ sakė, kad „siūlymas imtis kanibalizmo siekiant išspręsti klimato kaitos keliamas problemas yra tapatu klimato dėsnių neigimui“.

„Net jei taip būtų kalbama nerimtai, iš noro šokiruoti, man tai neatrodytų priimtina. Privalu suprasti, kad tai – propaganda, tik dar labiau apsunkinanti mūsų pastangas transformuoti pasaulį taip, kaip reikia“, – pridūrė G. Guenther.

Smuks kultūros lygis – tapsime barbarais

R. Dawkinsas ir M. Soderlundas mintį apie kanibalizmą iškėlė tarsi mėgindami prie jos pripratinti visuomenę, nes tai, esą, galėtų būti būdas apsirūpinti maistu, kai tam tikrų produktų nebeliks. Kad taip nutiks, nuspėti nesunku: klimato kaitos nulemtų katastrofų – potvynių, sausrų ir rekordiškų karščių, tolydžio dažnėja, todėl žemės ūkio įmonėms darysis vis sunkiau išsaugoti pasėlius.

Gali būti, kad greičiau nei po dešimtmečio kiekvienas planetos gyventojas turės tenkintis per metus gaudamas 214 trln. kalorijų mažiau, ir tai sudaro 28 tūkst. kalorijų vienam asmeniui.

M. Soderlundo pasiūlymo esmė – kaip maistą tiekti mirusių žmonių mėsą, o R. Dawkinsas svarsto galimybę paimti gyvų žmonių kamienines ląstelės ir išauginti iš jų mėsą laboratorijose užveistuose pasėliuose.

Tik imantis įgyvendinti bet kurį sumanymą iškiltų begalė etikos problemų.

„Manyti, kad tai pavyktų įgyvendinti kokiu nors racionaliu, sisteminiu būdu, yra tiesiog absurdiška, – tvirtina G. Guenther. – Tai reikštų visos mūsų kultūros nusmukimą iki barbarų lygio.“

Be to, galima rasti begalę kur kas paprastesnių ir ne tokių groteskiškų būdų, kaip ateity apsirūpinti maistu.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad visame pasaulyje yra prarandama arba išmetama net ketvirtadalis viso žmonėms skirto maisto. Taigi, maisto tiekėjams siūloma ieškoti efektyvesnių derliaus nuėmimo, produktų laikymo, pakavimo ir transportavimo būdų.

Esama ir kitų sričių, kuriose verta imtis iniciatyvos. Gerokai sumažinus visame pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, turėtų liautis aukštos temperatūros ir ypač nepalankių oro sąlygų epizodai. Jei jų bent sumažėtų, ūkininkams pavyktų išauginti tokį derlių, kuris apsaugotų nuo maisto deficito grėsmės.

IPCC ataskaitoje nurodoma, kad 23 proc. dėl žmogaus kaltės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro dėl konkrečių žemės eksploatavimo metodų, taikomų ūkininkavimo, kalnakasybos, medienos ruošos ir kt. sektoriuose.

Klimato kaita pavertė kanibalais ankstyvuosius mūsų protėvius

Kanibalizmas kelia didžiulę riziką žmonių sveikatai. Viena Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvenanti gentis iki maždaug 2009-ųjų buvo sekinama mirtinos ligos, siejamos su tenykščiu ritualu virti mirusiųjų kūnus ir per laidotuves juos valgyti.

Tikėtina, kad klimato kaita sykį jau yra privertusi ankstyvuosius žmonių protėvius griebtis kanibalizmo.

Daugiau nei prieš milijoną metų dėl globalaus temperatūros šuolio išnyko ištisos žinduolių rūšys: bizonai, elniai ir mamutai.

Dėl spartaus klimato atšilimo kai kurios Vakarų Europoje gyvenusios neandertaliečių grupės liko be nuolatinių maisto šaltinių, todėl tikrai galėjo imti misti savo rūšies atstovais. Tokia prielaida daroma balandžio mėnesį paskelbtose tyrimo išvadose.

Kad ir kaip būtų, G. Guenther įsitikinusi, kad jei nutiktų taip, jog moderni visuomenė imtų rimtai svarstyti apie perėjimą prie kanibalizmo, tai reikštų tiktai viena – visišką žmonijos pakrikimą nestabdomos klimato kaitos akivaizdoje.

„Jei bus prieita iki to, kad į žmonių lavonus imsime žiūrėti kaip į maistui tinkamus dalykus, problemos, kurias tektų konstatuoti, jau būtų daug didesnės nei dabar. Tai tiesiog reikštų, kad klimato krizė galutinai mus įveikė“, – sako G. Guenther.

Komentarai (2)