Kova dėl išteklių – ar gali pasaulyje pasibaigti strateginiai metalai ir kas valdo didžiausius pasaulio išteklių klodus, vertinamus dešimtimis trilijonų dolerių: lyderiauja viena valstybė (Video) ()
Elektrinės ir hibridinės transporto priemonės priklauso nuo daugybės vario, o vario ir kitų metalų paklausa auga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Strateginiai metalai yra svarbūs šalių ekonomikoms, nacionaliniam saugumui ir žaliosios energijos iniciatyvoms.
2018 m. vasario mėn. JAV Vidaus reikalų sekretorius pateikė 35 mineralų, kurie laikomi kritiniais JAV, sąrašą: aliuminis (boksitas), stibis, arsenas, baritas, berilis, bismutas, cezis, chromas, kobaltas, galis, germanis, hafnis, indis, litis, magnis, manganas, niobis, platinos grupės metalai, kalis, renis, rubidis, skandis, stroncis, tantalas, telūras, alavas, titanas, volframas, uranas, vanadis ir cirkonis.
Daugelis šių metalų buvo įtraukti į pirmąjį strateginių metalų sąrašą, kurį 1973 m. sukūrė JAV geologijos tarnyba.
Tada metalai buvo reikalingi naftos perdirbimui ir stiklo gamybai, o šiandieniniame sąraše yra metalų, reikalingų elektrinių transporto priemonių varikliams, raketų valdymo sistemoms ir palydovams.
Remiantis naujausia „PBS Newshour“ ataskaita, šiuo metu Kinijos kontrolėje yra 80 proc. pasaulio ličio jonų akumuliatoriams reikalingų medžiagų, 77 proc. pasaulio akumuliatoriaus elementų medžiagų ir 60 proc. viso pasaulio baterijų komponentų.
Kinija taip pat palaiko nacionalinius rezervus ir, remiantis neseniai paskelbtu straipsniu „Reuters“, 2021 m. birželio 16 d. Kinija paskelbė apie planą į rinkas paleisti kai kurias metalų – vario, aliuminio ir cinko – atsargas. Šiuo žingsniu Kinija siekia kontroliuoti prekių kainas.
Kinija yra didžiausia pasaulyje metalų vartotoja, o kai kurių jos atsargų paleidimas į rinką gali turėti didelės įtakos pasaulinei pasiūlai ir paklausai.
Remiantis „Bloomberg“ straipsniu, tikimasi, kad Kinija keliomis partijomis į rinką įlies 150 000 tonų cinko, 200 000 tonų vario ir 500 000 tonų aliuminio.
Paskutinį kartą Kinija dalį savo atsargų pardavė 2010 m., tarp kurių buvo aliuminis, cinkas, švinas, magnis, plieno gaminiai, guma ir plaušiena.
Remiantis kitu „Reuters“ 2019 m. rugsėjo mėnesio straipsniu, siekdama sumažinti metalų priklausomybę nuo Kinijos, JAV sudarė dešimties šalių kasybos konsorciumą, skirtą metalų atsargoms atrasti ir plėtoti.
Be JAV, kitos šalys yra: Australija, Botsvana, Peru, Argentina, Brazilija, Kongo Demokratinė Respublika, Namibija, Filipinai ir Zambija.
„Energy Resource Governance Initiative“ (ERGI) administruojama JAV pasidalins savo kasybos patirtimi su kitais konsorciumo nariais, kai jie ieškos ličio, vario ir kobalto.
JAV taip pat dirbs su kitomis šalimis, kad jų kasybos pramonė būtų patraukli tarptautiniams investuotojams.
Kinija turi daugiausia gamtos išteklių
Pasaulio atlaso duomenimis, šalys, turinčios daugiausia gamtos išteklių, yra šios:
- Kinija - gamtos ištekliai vertinami 23 trln. USD; pagrindiniai jos ištekliai yra akmens anglis, reti žemės metalai, mediena, stibis, auksas, grafitas, švinas, molibdenas, fosfatai, alavas, volframas, vanadis ir cinkas. Kinija yra antra pagal dydį boksito, kobalto, vario, mangano ir sidabro gamintoja pasaulyje.
- Saudo Arabija - apskaičiuota, kad 34,4 trln. USD vertės gamtos išteklius sudaro nafta. Saudo Arabija turi apie 17 proc. visų pasaulyje aptiktų naftos atsargų ir ketvirta pagal dydį pagal gamtinių dujų atsargas. Kiti Saudo Arabijos gamtos ištekliai yra varis, lauko špatas, fosfatas, sidabras, siera, volframas ir cinkas.
Tęsinys kitame puslapyje: