Anot Charleso Darwino evoliucijos teorijos, kova dėl išlikimo pasireiškia trimis formomis. Vidinė kova vyksta tarp tos pačios rūšies individų, tarprūšinė kova – tarp skirtingų rūšių individų, o trečioji kovos forma vyksta prieš nepalankias aplinkos sąlygas.

Skirtingos rūšys įvairiais būdais varžosi su kitais tos pačios rūšies atstovais dėl išteklių ir reprodukcinių galimybių. Kai kurios rūšys tai daro agresyviau, tuo tarpu kitos tai daro ritualiniu būdu – pavyzdžiui, lakštingalos, kurios konkuruoja giesmėmis. Nors kitos rūšys žudo savo rūšies atstovus, tai suvokiama ne kaip suplanuotas nužudymas, o veikiau kaip instinktas.

Ir pasirodo, mes nesame vieni – šimpanzės, žudydamos savo rūšies atstovus, demonstruoja panašų elgesį kaip ir žmonės. Jos strategiškai susiburia į 5-8 patinų grupes ir ieško vienišų patinų iš kitų grupių. Tada prisėlina prie aukos, ją apsupa ir užmuša. Taip pat dažnas reiškinys yra šventimas prie negyvo priešo lavono.

Tokį elgesį pirmą kartą aprašytė Jane Goodall, ir toks reiškinys žinomas kaip Gombe šimpanzių karas. Šio 4 metus trukusio konflikto metu kadaise vieninga šimpanzių bendruomenė suskilo į dvi konkuruojančias frakcijas. Patinai iš didesnės frakcijos panaudojo aukščiau minimą taktiką, kad išžudytų visus kitos bendruomenės patinus.

Kurį laiką buvo manoma, kad mokslininkų įrengta šėrimo stotis trumpam laikui suvienijo šias dvi skirtingas bendruomenes – tačiau vėliau tai tapo žiaurumo proveržio priežastimi.

Vėliau atliktas tyrimas leido padaryti išvadą, kad galima šio konflikto priežastis – valdžios nepasidalijimas tarp trijų dominuojančių patinų. Kylant įtampai tarp neseniai karūnuoto alfa patino ir kitų dviejų patinų, norėjusių jį nuversti, bendruomenė skilo.

Vėliau atlikti tyrimai buvo skirti įrodyti, kad žmonių įsikišimas nebuvo žiaurumo šimpanzių bendruomenėje priežastis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)