Įdomus atradimas: kaip sušilęs vandenynas susijęs su itin ištikimų albatrosų skyrybomis? ()
Daugiau nei 90 procentų visų paukščių rūšių yra monogamiški ir dažniausiai išlieka ištikimi, o vieni ištikimiausių – didingieji albatrosai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Albatrosų poros retai išsiskiria, metai iš metų laikosi su tuo pačiu partneriu. Tačiau kai vandenynų vandenys yra šiltesni nei vidutiniškai, daugiau paukščių išsiskiria, nustatyta naujame tyrime.
Tais metais, kai vanduo buvo šiltesnis nei įprastai, skyrybų padaugėjo dvigubai: paprastai išsiskiria mažiau nei 4 proc. porų, o sušilus vandeniui šis skaičius išaugo iki beveik 8 procentų.
Pirmasis įrodymas, kad aplinkos temperatūra, o ne tik nesėkmingi bandymai susilaukti palikuonių, turi įtakos laukinių paukščių skyryboms buvo tas, kad šiltesniais metais net kai kurios sėkmingai perėjusios patelės atsisakė savo partnerių.
Rezultatas rodo, kad dėl žmogaus veiklos keičiantis klimatui, didesni albatrosų ir galbūt kitų gyvūnų skyrybų atvejai gali būti „nepastebėta to pasekmė“, rašo mokslininkai.
Mokslininkas Francesco Ventura ir jo komanda išanalizavo 2004–2019 m. surinktus duomenis apie didelę juodakakčių albatrosų (Thalassarche melanophris) koloniją, gyvenančią Naujojoje saloje Folklando salose. Komanda užfiksavo beveik 2900 bandymų susilaukti palikuonių. Tada, atsižvelgdami į ankstesnę veisimosi sėkmę atskirose porose, tyrėjai patikrino, ar aplinkos sąlygos turėjo kokį nors pastebimą tolesnį poveikį poroms.
Veisimosi nesėkmė vis dar buvo pagrindinis skyrybų veiksnys: kiekviena patelė deda tik vieną kiaušinį, o tie paukščiai, kurių kiaušiniai neišsirito, turėjo daugiau nei penkis kartus didesnę tikimybę atsiskirti nuo savo partnerių nei tie, kuriems pavyko, arba tie, kurių išsiritę jaunikliai neišgyveno. Kai kuriais metais skyrybų procentas buvo mažesnis nei 1 proc.
Tačiau šis rodiklis didėjo atsižvelgiant į vidutinę vandens temperatūrą ir 2017 m., kai vanduo buvo šilčiausias, siekė 7,7 proc. Grupės skaičiavimai atskleidė, kad skyrybų tikimybė koreliavo su kylančia temperatūra. Kai 2018 ir 2019 m. vėl nukrito vandenynų temperatūra, sumažėjo ir skyrybų skaičius.
Šiltesnis vanduo reiškia mažesnį maistinių medžiagų kiekį, todėl kai kurie paukščiai gali užtrukti maitindamiesi jūroje, uždelsdami sugrįžti į koloniją arba pasirodę „beviltiški ir nepatrauklūs“. Jei porų nariai grįžta skirtingu laiku, tai gali sukelti skyrybas.
Be to, blogesnės sąlygos vienerius metus gali padidinti su stresu susijusių hormonų kiekį paukščiuose, o tai gali turėti įtakos porų pasirinkimui. Tyrėjai spėja, kad paukštis gali neteisingai priskirti stresą savo partneriui, o ne atšiauresnei aplinkai, ir atsiskirti, net jei perinti pavyko.
Parengta pagal sciencenews.org inf.
