Senoviniai mikroorganizmai gamino gigantiškus magnetus (0)
Mokslininkai atrado gigantiškų magnetinių fosilijų – mikrobų, slypėjusių po 55 mln. metų senumo nuosėdinių uolienų sluoksniu – liekanas. Šių neįprastų struktūrų augimas galingo globalinio atšilimo periodu teikia minčių apie tai, kaip klimato kaita galėtų pakeisti dabartinių organizmų elgesį, rašo www.nature.com
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kuriose bakterijose - ir gyvose, ir fosilizuotose - yra magnetito (magnetinėmis savybėmis pasižyminčių geležies oksido kristalų).
Manoma, kad šie kristalai padeda bakterijoms kryptingai judėti, orientuojantis pagal Žemės magnetinio lauko linijas. Bet dabar atrastosios bakterijos, pasak McGill universiteto (Kanada) mokslininko Dirko Schumanno, „yra nepanašios į jokius iki šiol aprašytus magnetito kristalus“.
D.Schumannas su kolegomis fosilijas atrado nuosėdiniame sluoksnyje, paimtame iš gręžinio Niu Džersio valstijoje (JAV). Mokslininkai nuosėdas ištirpino vandenyje ir magnetu atrinko magnetitą, kurį vėliau tyrė elektroniniu mikroskopu. Nustatyta, kad magnetito kristaluose yra deguonies izotopų, kurie rodo, jog jie atsirado vandeninėje terpėje.
Dauguma fosilijų buvo „gigantai“ magnetitą gaminančių mikroorganizmų pasaulyje – pasak mokslininko, jos buvo iki aštuonių kartų didesnės už bet kokias kitas iki šiol stebėtas magnetitą gaminančias bakterijas. Kai kurių ilgis siekė iki 4 mikrometrų. Ir net jų formos – primenančios ieties antgalius ir pailgus deimantus – buvo visiškai nebūdingos iki šiol matytoms magnetitinėms fosilizuotų ar gyvų organizmų struktūroms.
Mokslininkų tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslui nėra žinomi mikroorganizmai, kurie gamintų tokius didelius ar tokios keistos formos magnetito kristalus. Pasak D.Schumanno, atrastieji kristalai tikriausiai buvo pagaminti eukariotų – sudėtingesnės nei bakterijų, iš kurių, kaip manoma, atsirado didžioji dauguma iki šiol atrastų magnetito kristalų, gyvybės formos. „Tai įtikinamas argumentas, o šios naujos fosilijos labai intriguoja“, - sakė buvęs Kalifornijos politechnikos valstybinio universiteto (JAV) fizikas Richardas Frankelis, studijavęs magnetitines bakterijas.
Gali būti, kad gigantiški mikrobai savo kristalus naudojo orientavimuisi. Taip pat tikėtina, kad kai kurie ieties formos kristalai galėjo atlikti šarvų vaidmenį, sakė tyrimo bendraautoris Robertas Koppas iš Prinstono universiteto (JAV).
Netoli povandeninių geizerių Indijos vandenyne aptikta gyva giliavandenė sraigė taip pat apsisaugo panašia medžiaga. Sraigės apauga geležies sulfido sluoksniu, o iš savo „pėdos“ gali išskirti toksiškus sulfidus.
Nuosėdos, kuriose atrasti kristalai, yra 55 mln. metų senumo, priskiriamos paleoceno-eoceno temperatūrinio maksimumo laikotarpiui. Tai buvo dešimtis tūkstančių metų trukęs periodas, kurio metu Žemės vidutinė temperatūra staigiai pakilo 5-9 laipsniais.
Tai verčia manyti, kad staigūs klimato pokyčiai sudarė idealias sąlygas, kad didesni mikrobai pradėtų „mėgti“ geležies oksidą, sakė žemės mokslų specialistas Jamesas Zachosas iš Kalifornijos universiteto (JAV). Šie atradimai patvirtina prognozes, kad kylant pasaulinei temperatūrai vandenynų pakrantės gali netikėtu būdu pasikeisti.
Norint nustatyti kristalų funkciją, mokslininkai ieškos šiuolaikinių mikroorganizmų, kurie gaminasi tokio paties dydžio ir formos magnetines struktūras. Jų tikimasi rasti tropiniuos vandenynų šelfuose, į kuriuos įteka galingos upės – tokios, kaip Amazonė, kur reaktyviųjų geležies jonų yra dukart daugiau nei Niu Džersio pakrantės aplinkoje. Tai mokslininkams daug paaiškintų „apie sąlygas, kuriomis šios struktūros apskritai galėjo atsirasti“, - sakė R.Koppas.