Č. Darvino 200 metų jubiliejus: prisimenant didį mokslininką ir jo garsiąją evoliucijos teoriją (35)
Artėja jubiliejinė visiems gamtos mokslams data, simbolizuojanti naują pasaulio pažinimą, pamažu atsiribojantį nuo prietarais ir mistika paremtos tikrovės suvokimo. Naujos gamtos mokslų eros kaltininkas – anglas biologas, gamtininkas ir keliautojas Čarlzas Darvinas, gimęs 1809 m. vasario 12 d. Daugeliui Č. Darvino vardas asocijuojasi su jo didžiausia ir garsiausia „Rūšių evoliucijos“ teorija, kartais dar vadinamą „Darvinizmo“ vardu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mes nesiimsim spręsti ar „Darvinizmo teorija“ tikrai geniali ir nepaneigiama, ar jau pasenusi ir nebeaprėpianti dabartinių pasaulio žinių. Nežiūrint to, ar Darvino hipotezės yra teisingos ar ne, labai svarbu vien jau tai, jog evoliucijos teorija leido pažvelgti į pasaulį kiek kitaip, nei buvo įprasta iki to laiko. Kaip rašo žurnalo "Scientific American" apžvalgininkas Gary Stix: "Kaip Kopernikas įrodė kad žemė nėra visatos centras, taip Č. Darvino visatoje žmogus jau nebebuvo gamtos pasaulio epicentras“.
Žinoma, net ir prisiminant evoliucijos teorijos suteiktą stumtelėjimą gamtos mokslų vystymuisi, vis tiek smalsu žinoti ko vertas „Darvinizmas“ dabartinio mokslo fone. Būtent apie tai vasario 12 d. VDU Kauno Botanikos sodo rūmų salėje (E. Žilibero 6) pasakos Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto zoologijos katedros vedėjas prof. habil.dr. Rimantas Rakauskas. Vieno iš geriausių Lietuvoje evoliucijos žinovų vedama nemokama paskaita vadinsis „Darvinizmas - velnio sėkla ar geniali teorija?“.
Kviečiame nepraleisti puikio progos pažvelgti į beveik 150 metų gyvuojančią evoliucijos teoriją iš arčiau. Žinoma, Kauno Botanikos sodas nėra visiems lengvai pasiekiamas, todėl ši paskaita bus transliuojama nuotoliniu būdu kaip vaizdo konferencija. Tad bus galima ne tik klausytis paskaitos, bet ir bendrauti su profesoriumi užduodant konkrečius dominančius klausimus. Vaizdo konferenciją stebėti bus galima čia:
-
Vilniuje, Trakų 1, Vilniaus Gedimino technikos universiteto nuotolinių studijų centras. Įėjimas iš Pylimo gatvės pusės, pro šonines duris, IV aukštas.
-
Šiauliuose, P.Višinskio 25-316 - Šiaulių universiteto nuotolinių studijų centras.
-
Klaipėdoje, H.Manto 84 - tai Klaipėdos universiteto nuotolinių studijų klasė.
-
Kaune, K.Donelaičio 52-314, VDU distancinių studijų centras
-
Tiesioginę paskaitos transliaciją bus galima žiureti vdu naujienu portale www.viduje.lt
Tad apie Darvinizmą daugiau sužinosite vasario 12 d., o dabar dar trumpai priminsime Č. Darvino biografiją.
Kaip jau rašėme, biologas, gamtininkas, keliautojas anglas Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin) gimė 1809 m. vasario 12 dieną Anglijos miestelyje Šrusberyje. Čarlzo šeima buvo daugiavaikė, o jis pats - penktasis vaikas iš šešių. Būdamas aštuonerių metų (1817 m) prisijungė prie dieninės mokyklos, tačiau joje ilgai neužsibuvo – jau sekančiais 1818 m. būsimas mokslininkas išvyko į Shrewsbury mokyklą. Ją baigė po 7 mokslo metų - 1925 m. Tolesnius mokslus Čarlzas tęsė nuo vėlyvo rudens įstojęs į Edinburgo Universitetą, kuriame studijavo mediciną. Tačiau medicina Č.Darvino nesužavėjo ir šiuos mokslus netrukus metė.
Po nesėkmingų studijų Čarlzas ėmė domėtis gamta ir žmogaus atsiradimo teorija, todėl prisijungė prie "Plinian" studentų draugijos, besidominčios gamtos istorija. Kartu su studentų draugija jis klausė Edmund Grant, vieno iš žymiausių XIX amžiaus biologų paskaitų. Darvino tėvas nepatenkintas nesistemingu sūnaus mokslu, nusiuntė jį į katalikišką koledžą Kembridže – jame jaunuolis praleido tris ateinančius metus.
Pagaliau 22 metų amžiaus baigė savo mokslus ir tais pačiais metais (1831 m.) padedamas buvusio profesoriaus John Stevens Henslow rekomendacijų, „Beagle“ laivu išvyko į ekspediciją Pietų Amerikoje kaip gamtininkas. Ekspedicijoje Č.Darvinas paleido penkis metus, iš kurių trečdalį laiko keliavo po sausumą. Čarlzui gamtininko darbas visai patiko, todėl visos ekspedicijos metu jis pastoviai į Kembridžą siuntė savo laiškus su pastebėjimais bei naujais atradimais. Taip pamažu jis įgijo profesionalaus ir gerbiamo gamtininko reputaciją.
Keliaudamas po pasaulį gamtininkas praleido 5 metus. Į gimtinę sugrįžo 1836 metų spalio 2 dieną ir ėmė detaliai aprašinėti buvusias keliones ir jose padarytus atradimus. Po metų mokslininkas ima pildyti dienoraštį, kuriame aprašo duomenis apie augalus, jų rūšis bei skirtumus. Dienoraštyje nepamirštami ir gyvūnai. Po truputi kaupiasi realių stebėjimų duomenys, kurie vėliau paskatins sukurti vieningą evoliucijos teoriją.
Iki pat 1856 metų (tuo metu Darvinui buvo 47 m.) aktyviai dalyvavo mokslininkų bendruomenės gyvenime, kilo karjeros laiptais ir neskaitant sveikatos negalavimų, jo gyvenimas klostėsi pakankamai sėkmingai, tačiau neišskirtinai iš visos mokslininkų masės. Visgi būtent šiais metais, paragintas vieno iš savo draugų, Darvinas pradeda aprašinėti teoriją, kuri jam nedavė ramybės jau eilę metų. Taip pamažu gimsta evoliucijos teorija.
Reikia paminėti, jog tuo pačiu laiku evoliucijos idėją iškėlė ir kitas mokslininkas Alfredas Volesas. Čarlzas didelės konkurencijos nejautė ir netgi domėjosi savo kolegos požiūriu. Ir taip jau sutapo, jog abu mokslininkai savo teorijas Linėjaus draugijoje pristatė tuo pačiu laiku - 1959 m liepos 1 dieną. Kol kas Darvinas apsiribojo tik augalų evoliucija ir perskaitė pranešimą „On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life“.
Dar po 3 metų, 1868 m. Č.Darvinas išleido antrąjį savo darbą „The Variation of Animals and Plant under Domestification“, į kurį įtraukė daugybę organizmų evoliucijos pavyzdžių.
Na ir 1871 m. pasirodė vienas iš svarbiausių ir daugiausiai diskusijų keliančiu Č.Darvino veikalų – „The Descent of Man, and Selection in Relation to Sex“, kur mokslininkas išsakė argumentus, patvirtinančius žmonių kilmę iš gyvūnų.
Darvino teorija kelią į mokslo aukštumas "prasimušė" ne iš karto. Ji tuoj pat po išspausdinimo susilaukė ir argumentuotos, ir paviršutinės kritikos. Pagrindiniai kritikai buvo paskutiniai kreacionistai mokslininkai: dinozauro pavadinimo kūrėjas - paleontologas Ričardas Ovenas ir šveicarų gamtininkas (geografas, paleontologas ir ledynų tyrinėtojas) Luisas Agasis. Nepaisant visko, Darvino teorija daugeliui pasirodė neįtikėtinai paprasta ir įtikinanti. Pvz., Tomas Henris Hakslis (žinomas "Darvino Buldogo" pravarde), sakė, jog tai taip akivaizdu, kad jis neįsivaizduoja kaip niekas kitas (įskaitant ir jį patį) negalėjo tai išmastyti.
Evoliucijos teorija išgarsėjęs visame pasaulyje mokslininkas mirė 1882 balandžio 19 dieną. Ši trumpa biografija apima tik skurdžius Darvino gyvenimo faktus ir visiškai neatskleidžia jo tikrosios esybės. Tai buvo neeilinių gabumų mokslininkas, savo laiku domėjęsis įvairiausiais moksliniais objektais: nuo vabalų ir orchidėjų, iki išmirusių milžiniškų žemės tinginių liekanų bei Andų kalnų bei atolų geologijos (pirmasis jo mokslinis darbas, po "Beagle" kelionės buvo skirtas šiai temai). Kaip rašo jo bibliografai, tiktai tokio žmogaus erudicija, kuri apėmė viską nuo kristalų iki kontinentų, ir nuo anatomijos iki elgesio tyrimų, leido jam sukurti teorinę sintezę paaiškinančią biologinę įvairovę ir įrodančią visų organizmų bendrą prigimtį.