Ryžių paklausa verčia juos genetiškai modifikuoti (2)
Dėl sausrų, derlingumo mažėjimo ir nepalankių klimato pokyčių vienintelis būdas išsiauginti pakankamą ryžių kiekį, kurio reikia pasaulinei rinkai, tėra genetinė jų modifikacija, teigia ekspertai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai leidinyje „Rice Today“ rašo Tarptautinio ryžių tyrimų instituto (IRRI) specialistai.
Ryžiai šiuo metu yra pagrindinis maždaug 3 mlrd. žmonių maisto produktas. Mokslininkai ieško atsakymo į klausimą, kaip būtų galima auginti šiuos drėgmę mėgstančius augalus besikeičiančio klimato sąlygomis, kai 70 proc. jų pasėlių plotų gali grėsti sausros.
Vadinamosios „žaliosios revoliucijos“ žemės ūkyje laikotarpiu (praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8 –ojo pradžioje) Tarptautiniame ryžių tyrimo institute buvo išvesta daug derlingų ryžių veislių. Dabar instituto vadovai mano, kad naujoms ryžių veislėms kurti reikia naudoti biotechnologijas, kurios padėtų augalams efektyviau įsisavinti maistingąsias medžiagas ir tapti atsparesniems nepalankioms gamtinės sąlygoms, įskaitant sausras. Tačiau tam esą trukdo politinės priežastys – kai kurios šalys nepasitiki biotechnologijomis.
Pasak IRRI atstovų, besivystančioms šalims ryžių derlingumo didinimo problema yra žymiai svarbesnė, nei tokioms valstybėms kaip JAV, kur biotechnologijos aktyviai taikomos žemės ūkyje.
Instituto mokslininkai prognozuoja, kad iki 2025 m. vandens ims trūkti 15 – 20 mln. hektarų ploto drėkinamų ryžių laukų.
2008 m. genetiškai pakeistų žemės ūkio kultūrų plotai padidėjo 9,4 proc. ir pasiekė daugiau nei 120 mln. hektarų. Genetiškai pakeistos kultūros auginamos 25 pasaulio šalyse, sakoma pranešime.