Į vandenynus išplauks „debesų gamyklos“ (17)
Geoinžinerijos technologijas kuriantys JAV ir D. Britanijos mokslininkai ruošiasi debesuotumą skatinančių laivų, kurie būtų automatiškai valdomi per Žemės palydovus, bandymams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai pripažino, kad vadinamieji rotoriniai „debesų laivai“, purškiantys į orą iš jūros vandens sukurtą miglą, yra viena geriausių išeičių kovojant su pasauliniu atšilimu geoinžinerijos priemonėmis, teigia „Telegraph.co.uk“. Pasak leidinio, pagal tokio „debesų laivyno“ projektą, kurį ruošia tarpusavyje besivaržančios JAV ir D. Britanijos specialistų grupės, į pasaulio vandenynus būtų paleista plaukioti 1900 vėjo energija varomų laivų, kurie purkštų jūros vandenį į atmosferą ir taip formuotų didelius baltų kamuolinių debesų masyvus.
Anot mokslininkų, tokie „dirbtiniai“ debesys atspindėtų 1 arba 2 proc. vandenynų paviršių pasiekiančių saulės spindulių, kurie priešingu atveju dar labiau šildytų vandens paviršių.
Tokie autonomiškai veikiantys laivai, plaukiojantys be žmonių įgulos, būtų valdomi per dirbtinius Žemės palydovus. Jie būtų nukreipiami tiesiai į tas pasaulinio vandenyno vietas, kuriose būtų tinkamiausios sąlygos debesų „gamybai“. Tos vietos turėtų būti toli nuo sausumos, kad papildomi debesys neįtakotų įprasto kritulių režimo. Manoma, kad „debesų laivai“ dažniausiai plaukiotų Ramiajame vandenyne.
Pasak „Telegraph.co.uk“, Kopenhagoje (Danija) įsikūrusio tyrimų centro „Copenhagen Consensus Center“, konsultuojančio šalių vyriausybes dėl paramos programų skyrimo, ekspertai išnagrinėjo įvairius geoinžinerijos projektus ir pripažino, kad „debesų laivai“ yra tinkamiausias tokio pobūdžio sprendimas klimato atšilimui stabdyti.
Beveik 2 tūkstančių tokių laivų statybos programa kainuotų 9 mlrd. JAV dolerių, ją būtų galima įgyvendinti per 25 metus. Lyginant su 250 mlrd. dolerių suma, kurią kasmet didžiosios pasaulio valstybės turėtų skirti anglies dvideginio emisijų mažinimo projektams, ir 395 trilijonais dolerių vertinama Saulės šviesą atspindinčių veidrodžių iškėlimu į Žemės orbitą programa, „debesų laivai“, pasak ekspertų, yra kur kas priimtinesni. Ši alternatyva esą yra geresnė ir už siūlomą vandenynų „tręšimą“ geležimi, siekiant paskatinti anglies dvideginį sugeriančio planktono augimą.
Pranešama, kad šiuo metu JAV ir D. Britanijos tyrėjų grupės ieško finansavimo šaltinių tokių „debesų laivų“ bandymams pradėti. Mokslininkų manymu, toks geoinžinerijos sprendimas yra palyginti pigus, efektyvus ir neturi negrįžtamo poveikio. Apskaičiuota, kad maždaug 1500 tokių laivų galėtų kompensuoti Žemės klimato šiltėjimo efektą, kurį sukeltų dvigubai padidėjusi anglies dvideginio koncentracija atmosferoje.
Priminsime, jog pirmą kartą apie "debesų fabriko" idėją mes rašėme beveik prieš du metus - tuomet atrodė, jog tai tik dar viena utopinė mokslininkų idėja. Tačiau dabar kalba jau eina apie realius eksperimentus. Panašu, jog šią idėją gali palaikyti ir kiti atmosferos reiškinius tiriantys mokslininkai - jie jau nustatė, jog debesų mažėjimas dar labiau paspartintų klimato kaitą.
