Po Japonijos žemės drebėjimo pasikeitė Žemės sukimosi greitis

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

N3XuS22 2011-03-14 21:50
na jei kalbant apie samokslo teorijas, tai labiausiai metama viskas ant HAARP http://mindcontrol.blogas.lt/kas-yra-haarp-9.html pilna youtube filmuku apie ta HAARP...
Kestutis 2011-03-14 21:54
Nepamiršk, kad Richterio skalė yra logaritminė t.y. 6 balai yra 10x daugiau už 5
Simeonus 2011-03-14 22:12
Čia ir taip aišku, kad HAARP'o darbas. Jo technologijos taip pažengusios, jog netik gali paukščius numušinėti, tačiau ir 9 balų žemės drebėjimus bet kurioje žemės vietoje sukelti ir dar plius HAARP valdo beveik visų šalių vyriausybes (Kubilių taip pat), o visi sukilimai arabų šalyse taip pat yra šio nuostabaus išradimo darbas. Amerikiečių sąmokslas. Geriau vietoje technologijos.lt pakeiskim į konspiracijos.lt (Čia kaip atskiras pavadinimas būtent forumui).
mnv 2011-03-14 22:17
HAARp baarp shaarp. Kodel visi mano, kad tik amerikieciai sita dalyka su isfantazuotom galiom turi? Analogus turi ir EU ir Rusija, tik kazkodel vieni amerikiecia armagedonus sukelineja DD
dzo 2011-03-14 23:01
In fact, a magnitude 6 earthquake possesses 32 times more energy than a magnitude 5 quake, as seismologists use a logarithmic scale to record these natural disasters. This means that a gap of two steps, from 5 to 7, represents an earthquake nearly 1,000 times stronger. Saltinis: http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-12540504 O del konspiraciniu teoriju, tai geriau atsiausinkit galvas kaip kazkas sake, kol dar meltdown'as jums neprasidejo. Kazkur buvo sio zemes drebejimo schema, kur buvo pavaizduota, kad 400km ilgio ruozas ties ploksciu susidurimo vieta pakilo 40m berods sukeldamas ta cunami su drebejimu, nerandu tik linko dabar.
Kestutis 2011-03-14 23:10
Sorry, tu teisus, 32x daugiau. Pats nebaigiau skaityt straipsnio iš vikipedijos, ten tas pats parašyta.
vytenizs 2011-03-15 00:17
Siaip kilo klausimas o kas yra balivus protas?
rwc 2011-03-15 00:29
nuo Žemės, jis negali sukelti drebėjimų labiau nei įprasta.
vytenizs 2011-03-15 00:57
As cia ne prie sios temos, bet siaip idomu, jus visi skaitot, kad viskas kas vyksta galima irodyti moksliskai? Ir skaitot, kad mokslas yra taip pazenges, kad viska irodytu? Ir irodykit man, kad mokslas irodo viska taip kaip is tikruju yra, o ne taip kaip mokslas visa tai interpretuoja? Nu ir galui irodykit, kad visas mokslas yra 100% teisus ka pateikia ir irodo! Labai busiu dekingas jei man aiskiai faktais isdestysit ko prasau, nes suka galva man siti klausimai jau ilgai... Pamaciau protingu zmoniu forume tai db pasidomesiu!
vytenizs 2011-03-15 01:19
Isivaizduokit, esat mokslininkas tarkim plaukiojot viska gyvenima juroje gimet laive, uzaugot laive ir niekas niekada nezinojo apie zeme, jus tyret su ivairiais ten daiktais ir pan. Ir niekaip negali irodyt kad zeme yra, nes jos paprasciausiai nematet ir konstatuojat visur yra tik vanduo ir nieko kito, nes jusu mokslas dabar tik tiek leidzia suprasti, po menesio paemet isradot aparata kuris padejo nustatyt kur yra zeme ir jus radot zeme, eureka zeme vis del to yra, ir su kiekvienu dalyku taip yra moksle, mokslas niekada visko nezinos 100% del to kiekvienas ivykis gali buti tam tikro veiksmo pasekme, bet realiai sunku nustatyt kokio, galim tik numanyt ir istirt, kad va nuo sito galejo but, bet tixliai nuo ko vargu ar suzinosim, imanoma tik pavirsutiniskai mazdaug ten issiverze ugnikalnis, nu del ko jis issiverze, ir kodel butent dabar... kas tai leme!!! O kas leme tai kad ivyktu tai kas leme issiverzima... Tai kas yra mokslas? Moklas tai yra visuma supanti mus aplink, ir tai kaip MES ja suprantame... Tarkim mokslininkai atranda kazka naujo neatitinkancio jokiu pvz fizikos desniu, nu ir bando visokiais budais irodyti ir taip ir kitaip ir pagaliau... Vo gali but kad cia del to nes cia taip ar kitaip... Bet kas man irodys, kad jie ejo teisingu keliu ir irode butent taip kaip tai turejo but irodyta, gal jie to kelio ne nezino ir gal nesuzinos... Nesakau, kad su viskuo taip, bet mokslas toks dalykas, turi buti palikta vietos dinamikai, elementariems pakitimams kuriems reik nauju paaiskinimu ir pan. Jei dar neisitikinot, paimkit pati seniausia, kad ir fizikos vadoveli ir pvz naujausia kur surasyta naujausi isradimai, is LHC ir pan... Tada viska palyginkit, ir rasit toki idomu dalyka, vienam raso sitos formules yra pagrindine fizika ir visi kunai turi jom paklust nes tai yra tiesa ir tik tiesa, o naujausiam vadovelyje, ups daleles perzenge fizikos taisykles... Kokios dar gali but taisykles, nesamone, kiekviena minute gali viskas pasikeist... Niekas nieko nezino wapsie... Zno tik tai ka liecia jaucia ar mato ar girdi? O kox pasaulis is tikruju? Pazvelkit i viska is giliau, kunai sudaryti is molekuliu, molekules is atomu, o atomai is ko? O gi is nieko, is tam tikros energijos virpesiu? Ir visa tai mokslas, tas 100% viska galintis paaiskinti mokslas, taip jis visada paaiskins viska, bet tik savo galimybiu ribose, jugi viskam yra moksliskas paaiskinimas, taip taip kurgi ne bus gi kiekvienas paaiskinima galime surasti jau zinomoje mokslo duomenu bazeje... Nu bet pasikartosiu kas irodo, kad butent taip galima paaiskint tam tikra reiskini? Kas parodo, kad nereik kazko naujo itraukt i ta duomenu baze, kodel viskas imama is senos? Argi cia mokslas?
rwc 2011-03-15 01:21
Mokslas pasirenka geriausias interpretacijas, bet neatmeta ir kitų, kol jos neprieštarauja eksperimentams. Idealiu atveju šitaip - bet kartais, aišku, ir mokslininkai klysta. Kitaip tariant, moksle kiekviena teorija laikoma galimai teisinga tol, kol ji nepaneigta, arba yra įmanomas eksperimentas ją paneigti. Pvz., Dievo buvimas nėra mokslo klausimas - todėl mokslas Dievo buvimą arba nebuvimą ignoruoja ir apsieina be jo. Praktiškai, įmanoma, kad šituos drebėjimus sukėlė Mėnulis arba bomba. Bet tokias hipotezes taip pat reikia pagrįsti, kad jos būtų rimtai svarstomos. Kol nėra prielaidų, tai ir tėra tik spėliojimai, nuo kurių mokslas atsiriboja. Paimkim tas hipotezes ir pažiūrėkim prielaidas: a. Drebėjimą sukėlė bomba. - Tai turėtų būti taškinis įvykis. Dabar seisminis aktyvumas pastebėtas išilgai viso lūžio. - Turėtų būti žinoma technologija. Iki šiol galingiausia sukurta bomba buvo bent 20 kartų silpnesnė. Vienintelis tokios bombos tipas - branduolinė. Nepastebėta būdingų požymių. Neužfiksuota jokio ją numetusio lėktuvo ar pan.. - Tokią bombą turėjo kažkas pagaminti. Žinant reikalingą branduolinio kuro kiekį ir technologijos sudėtingumą, nuslėpti būtų sunkiai įmanoma. b. Drebėjimą sukėlė Mėnulis. - Kovo 5 dieną (???) Mėnulis buvo tolimiausiame taške nuo Žemės. Kovo 11 buvo daugmaž įprastu atstumu. Kiekvienais metais įvyksta 12 arba 13 Mėnulio perigėjų, šis dar neprasidėjo. - Seisminiai procesai gana gerai žinomi. Juos kur kas labiau įtakoja mantijos judėjimas nei Mėnulis. - Seisminis aktyvumas nekoreliuoja su Mėnulio perigėjais, arba toks sąryšis statistiškai nereikšmingas. Taigi va, 6 punktai. Nė vienos realistiškos prielaidos.
vytenizs 2011-03-15 01:29
As nei uz cia kazkokia bomba, nei uz jokius menulius, bet tik siaip noriu pasakyt, kad mokslas ne viska gali paaiskinti, ir dar vienas dalykas, is kur mes znom, kad tarkim tam tikru technologiju nera, jei mum apie tai niekas niekada nesake ir pan? Is kur pvz kiti zno kad vat nera kazko jei paprasciausiai apie tai nezino... Irodykit 100% kad vat nera kazkokiu technologiju ir pan. man vat tik siaip idomu uzsisokot ant zmoniu kurie isreiske savo nuomone, tai db patys argumentuokit kodel jus manot, kad tokiu tech nera? Tipo nes jus apie tai nieko nezinot? Ar kad per zinias nesake? Ar kad tipo tikrai butu pasake jei tokios butu? As pats nieko nezinau, bet man idomu is kur zmones tokie tikri kad vat butent tam tikru dalyku nera, jei tiesiog apie tai nezino? Tarkim as turiu automobili, ir visiem sakau, kad neturiu ir jie niekad nera jo mate, tai visi manys kad jo nera? Ar ne taip? kol nepamatys... As aisku nesakau, kad vat cia buvo bomba, bet tik norejau pasitikslint jei jau apie faktus kalbant, tai ar turit irodymu tiksliu, kad tokiu tech nera?
rwc 2011-03-15 01:42
Vyteni, iš esmės teisingai keli klausimą - ar nėra kažko, ko nežinome. Bet formuluoti reiktų kitaip: ar matavimai rodo, kad yra kažkas, ko nežinome? Jeigu neįmanoma eksperimentiškai nustatyti, kad egzistuoja kažkoks faktorius (t.y., jei teorija puikiai nuspėja eksperimentų rezultatus neatsižvelgiant į tą faktorių), tuomet tas faktorius teorijai nereikalingas. Faktorius tampa svarbus tuomet, kai jis keičia eksperimentų rezultatus. Pvz., norint nustatyti variklio efektyvumą visai nebūtina žinoti, ar Mažajame Magelano debesyje yra juodoji skylė. Tegu ji ten būna arba nebūna - išsiaiškinsim, kai tyrinėsim jo dinamiką. Su žeme laive iš esmės geras pavyzdys. Taip, kol tos žemės nepamatei, tol negali spėlioti apie jos egzistavimą. Tačiau gali rasti faktų, kurie niekaip neatitinka "ištisinio vandenyno" pasaulėžiūros. Pvz., gali rasti sėklų, kurios dygsta tik žemėje. Gali atlikti eksperimentą vazonėlyje ir parodyti: labai tikėtina, kad ši sėkla užaugo sausumoje (kas tai bebūtų). Tuomet gali kelti versijas: yra kitų laivų, kur tokie augalai auga; yra dideli sausumos plotai kur tokie augalai auga. Imi ir įvertini statistiškai: kiek turėtų būti vazonėlių laivuose, kad sėklų būtų tiek, kiek pagauni. Ir čia paimi ir įrodai, kaip fizikoje ne kartą buvo įrodyta: turi būti stambus sėklų šaltinis. Laivas su šimtais kvadratinių kilometrų vazonėlių arba atitinkamo ploto sausuma. Taip buvo su neutrinais, tamsiąja medžiaga, tamsiąja energija. Kuomet eksperimentai rodo smarkų neatitikimą - požymis, kad teorija kažko nenumatė. Dabar tarkim, priplauki vidury vandenyno tiesiai iš vandens augantį medį, kuris generuoja po toną sėklų kas sekundę. Kokia išvada? Imi ir skaičiuoji. Gali būti, kad eksperimentiškai nustatytas sėklų kiekis vandenyne daugmaž atitiks to vieno medžio "taršą". Tuomet žemė tampa vėl nebereikalinga, nes nebėra prielaidų. Tačiau gali būti, kad tas vienas medis nieko nepaaiškina, o sėklų tankis vandenyne rodo, kad yra ne taškiniai jų šaltiniai, o tiesiniai. Vadinasi, nors ir turi vieną akivaizdų faktą - medį, bet jis nepaaiškina kitų duomenų. Yra prielaida manyti, kad kažkur yra pilnaviduris žemės plotas su augalais. Mokslas negali atmesti prielaidų, kurių negali patikrinti - bet tai nėra jo silpnybė. Jis ieško, kaip esamus reiškinius paaiškinti žinomais faktais, ir tik tuomet, kai žinomų faktų nepakanka, įveda hipotezes. Kalbant apie šitą drebėjimą, naujų hipotezių nereikia. Viskas taip, kaip tokiais atvejais įprasta.
rwc 2011-03-15 01:52
Vyteni, įrodymus turi pateikti keliantys hipotezes. Galiu sakyti: viską sukėlė žali žmogučiai - paneikit, kad gudrūs. Problema, kad niekas nežino, nei kaip tie žali žmogučiai atrodo, nei ką jie sugeba. Visai teisingas skeptiko klausimas būtų: . Taip ir čia: visiems buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau toks drebėjimas įvyks (niekas nesitikėjo, kad taip arti krantų, bet tai jau liūdnoji statistika). Niekas nesitikėjo, kad epicentras bus kelių kilometrų gylyje (paprastai būna bent keliolikos, bet čia vėlgi statistika). Įvykus drebėjimui, buvo prognozuojami cunamiai ir tolesni virpesiai. Viskas atitinka teorinį modelį! Tuo tarpu bombos versijai prieštarauja daug faktų. Vienas - kas sukėlė pakartotinius virpesius? Kaip virpesiai prieš drebėjimą susiję su "bomba"? Kodėl cunamio frontas nebuvo taškinis? Jeigu bomba - kaip ji atsidūrė kelesdešimties kilometrų gylyje po vandenyno dugnu? Kodėl niekas nepastebėjo ten besigręžiančių platformų (tokia operacija turėjo trukti ne vieną mėnesį, žvėriškai kainuoti, ir joje turėjo dalyvauti ne viena dešimtis žmonių). Galų gale - kuri valstybė turi pajėgumų "tyliai" pagaminti tiek kuro? Čia vėlgi būtų ne vienas dešimtmetis sodrinimo net tokiai galybei, kaip buvusi TSRS.
Kestutis 2011-03-15 02:28
Manau jau atsakiau į šiuos klausimus.
andriulis 2011-03-15 09:34
rwc - kaip manai tektoniniu ploksciu judejimas prie japonijos taipogi isprvokavo ugnikalnio issiverzima? Pamastymai del menulio, tavo viename is postu paminejai, kad zmonija apie menulio poveiki zemei zino, nors as stipriai abejociau tuo. Teoriskai menuliui bunant arciausiai ar toliausiai nutolus nuo zemes gali veikti zeme dvejopai. Arba viena is ploksciu labiau atsilaisvino bunant menuliui toliau nuo zemes arba atvirksciai. Manau sitas drebejimas ir be menulio poveikio butu ivykes, bet ne toks stiprus.
rwc 2011-03-15 10:18
vytenizs 2011-03-15 11:47
To rwc: As nesakau, kad cia buvo bomba, bet siaip nelabai supratot ka norejau pasakyt, tarkim, kaip pvz, paimam kompiuteri, tarkim yra kietas diskas jis dazniausiai genda del itampos suoliu, taigi galime sukelti dirbtinai, gali buti el. sistemos klaida, ivairus trumpinimai ir pan, ir pvz daznai zaibuojant kaitaliojasi itampa, sugedo hardas, neziurekit i sita pvz kaip i lb rimta tik esme supraskit, nu ir tarkim mokslininkai tiria del ko taip galejo atsitikt ir sako va cia zaibavo del to hardas sugedo ane?... Bet realiai as pats paeme kaitaliojau itampa kol uzlinko arba sistemoj klaida buvo, nesakau, kad mokslininkai nepasakys, kad galejo but del sistemos ar mano klaidos, bet kas irodo tai kad jie viska pasake, ir neatmete nei vieno galimo varianto? Nes tarkim yra dvi hipotezes resultatas gale abieju toks pat, bet realiai pats rezultato gavimas wapsie skirtingas abiejose, is kur znot kuria pasirinkt??
rwc 2011-03-15 12:03
Žali žmogeliukai, tikrai jie. 1. Bomba - neįmanoma. Įkasti į 40 kilometrų gylį vandenyno dugne? Ir niekas nepastebėtų? Iš viso - daugiau nei 100 bombų (tiek buvo požeminių smūgių, vieni prieš pagrindinį, kiti praėjus nuo kelių minučių iki kelių parų)? 2. Mėnulis - neįmanoma. Tektoninių plokščių judėjimą geologai puikiai supranta. O Mėnulis apie Kalėdas nebuvo nei per arti, nei per toli. Be to, jo energija niekada nevaikšto tokiais staigiais impulsais. Taigi, žali žmogeliukai, vienintelis įmanomas variantas.
vytenizs 2011-03-15 12:08
Tu sukonkretini butent i sita ivyki, be to dar karta aiskinu is kur tu znai, kad tik tiek variantu? o kas leme anuos variantus? ir norint galima irodyt kad ir patys zmones sukele ta drebejimas, tiesiog atsizvelgiant i hronologija, tam tikri ivykiai turejo pasekmes, tos pasekmes kitas pasekmes, ir pist sukele rezultata? kodel taip negali but????