Prieš 150 metų jis pražudė 50 milijonų žmonių. Dabar jis grįžta ()
Šiandien pasaulis vėl ruošiasi naujam šio reiškinio epizodui.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis tyrimais, paskelbtais žurnale „Journal of Climate“, išskirtinai stiprus 1876–1878 m. „El Niño“ reiškinys sutapo su pasauliniu badu, kuris Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje galėjo nusinešti apie 50 mln. gyvybių. Šiandien pasaulis vėl ruošiasi naujam šio reiškinio epizodui, nors ekspertai neprognozuoja tokio paties masto pasikartojimo.
Analizės rodo, kad 1877–1878 m. super „El Niño“ nebuvo vien tik orų anomalija, bet kelių klimato reiškinių samplaikos dalis. 2020 m. tyrimas, paskelbtas leidinyje „Journal of Climate“, taip pat parodė, kad statistiškai tas epizodas ryškiai nesiskyrė nuo kitų labai stiprių „El Niño“ reiškinių, fiksuotų 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 metais.
|
„El Niño“ ir „La Niña“ sudaro ciklą, žinomą kaip ENSO, kuris yra susijęs su sąlygomis Ramiajame vandenyne. Susilpnėjus pasatams, išnyksta įprastas šalto vandens iškilimas netoli Pietų Amerikos, o to padarinius pajunta tolimi pasaulio regionai.
„Popular Mechanics“ primena, kad per stiprų „El Niño“ 1877 m. daugelis valstybių susidūrė su alinančia sausra, kuri sukėlė bado bangą.
Kas lėmė XIX amžiaus katastrofą
2018 m. tyrimo autoriai šią įvykių seką apibūdino kaip vieną baisiausių pastarųjų 150 metų aplinkos katastrofų. Pasak jų išvadų, sausra tapo tiesioginiu akstinu, tačiau didžiulį aukų skaičių nulėmė ir politiniai bei ekonominiai sprendimai. Būtent dėl jų prastas derlius virto masiniu mirtingumu.
Tyrėjai, be kita ko, atkreipė dėmesį į tradicinių vandens ir grūdų saugojimo sistemų apleidimą arba sunaikinimą. Prie to prisidėjo ankstesnės vėsesnės sąlygos atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje, rekordiškai stiprus Indijos vandenyno dipolis bei neįprastai šiltas Atlanto vandenyno paviršius. Tokia situacija sukūrė sąlygas, palankias itin stipriam „El Niño“ susiformuoti.
Kodėl naujasis „El Niño“ traukia dėmesį
Šiandieninė situacija nebūtinai reiškia pasaulinio bado sugrįžimą. Kaip praneša „The New York Times“, šiuolaikinis žemės ūkis stebi su ENSO susijusius pokyčius, o ekspertai šiuo metu neprognozuoja tokio masto scenarijaus. Tačiau tai nereiškia, kad naujasis „El Niño“ yra nereikšmingas, ypač kai papildomas veiksnys yra aukštesnės temperatūros, susijusios su klimato kaita.
Vimalas Mishra iš Indijos technologijų instituto Gandhinagare interviu leidiniui „The New York Times“ teigė, kad atmintis apie Didįjį badą padeda geriau pasiruošti ekstremalioms sąlygoms. Būtent todėl prieš maždaug 150 metų įvykusi katastrofa išlieka svarbiu atskaitos tašku: ji parodo, koks pavojingas tampa sausros ir maisto bei vandens išteklių valdymo klaidų derinys.
