Sparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis ekonominiu augimu, tačiau tolesnei šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika.

Nesibaigiantis Kinijos ekonominis stebuklas žengia koja kojon su stulbinamu gyventojų senėjimu. Kai kurie apžvalgininkai net pradėjo abejoti, ar šaliai neteks pasenti greičiau nei pavyks praturtėti. Šiuo metu didieji Kinijos miestai tampa vis modernesni, tačiau milžiniškuose prekybos centruose ir atnaujintose viešosiose erdvėse sutiksite vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų.

Senstanti visuomenė

Vidutinis gyventojų amžius auga kartu su šalies išsivystymu, nes žmonės gali gyventi geriau ir susilaukia vis mažiau vaikų. Vis dėlto Kinijoje dar 1979 metais įvesta vieno vaiko politika, kurios tikslas buvo pristabdyti milžinišku greičiu augantį šalies gyventojų skaičių, šiandien yra viena iš pagrindinių senėjančios visuomenės priežasčių.

Kinijos Fudano universiteto profesorius Peng Xizhe portalui BBC teigė, kad Kinijos gyventojų amžiaus augimo sparta yra unikali. Naujausi duomenys rodo, kad šiandien kas ketvirtas Šanchajaus gyventojas yra išėjęs į pensiją. Likusi Kinijos dalis taip pat neatsilieka – prognozuojama, kad iki 2050 metų trečdalis šalies gyventojų (450 mln.) bus vyresni nei 60 metų.

Kinijoje veikianti socialinio draudimo sistema šiuo metu nėra pakankamai išplėtota, kad galėtų suteikti senyviems žmonėms reikiamą priežiūrą. Šiuo metu šalyje iš viso yra apie 100 tūkst. slaugos darbuotojų, tačiau, vyriausybės skaičiavimais, Kinijai reikia 10 mln. kvalifikuotų slaugytojų.

Dar visai neseniai tai nebuvo problema, nes paprastai senyvi žmonės gyvendavo su savo vaikais. Tačiau dėl sugriežtintos šeimos politikos dauguma pensinio amžiaus žmonių turi vos po vieną vaiką.

„Kinijos visuomenė neparengė tinkamos pensinės sistemos ir socialinės apsaugos sistemų“, – BBC teigė demografas P. Xizhe.

Darbuotojų trūkumas

Socialinė apsauga ir pensinės sistemos defektai jautriausiai atsiliepia patiems gyventojams, tačiau visuomenės senėjimas yra ne ką mažesnis galvos skausmas ir šalies vyriausybei. Kinijos valdžios pareigūnai pradeda nerimauti, kad daugėjant pensinio amžiaus piliečių ilgainiui neliks pakankamai darbo jėgos ir tai neigiamai atsilieps šalies ekonomikai.

Kinijos ekonomikos augimo variklis yra pigia ir, atrodytų, nesibaigiančia darbo jėga paremtas prekių eksportas. Kai kurie tyrėjai net apskaičiavo, kad ketvirtadalis ekonominės Kinijos sėkmės priklauso nuo šalyje esančios pigios darbo pasiūlos.

Vieno vaiko politika

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl Kinijoje taikomų šeimos dydžio apribojimų 15–24 metų žmoniųiki 2025 metų sumažės 27 proc. – iki 164 mln. Šios amžiaus grupės gyventojai pastaruosius du dešimtmečius buvo pagrindinis gamyklų ramstis. Per tą patį laiką asmenų, vyresnių kaip 65 metai, pagausės 78 proc. – iki 195 mln. Pastaraisiais metais ekonomikos augimą skatinusios investicijos bus apkarpytos, kad padengtų augančias išlaidas pensijoms ir sveikatos apsaugai.

Nepavykus sureguliuoti įstatymų gali kilti pavojus paspartinti demografinius pokyčius, kurie savo ruožtu gali radikaliai sumažinti šalies ekonominę plėtrą. Kinija sudaro apie 30 proc. pasaulio ekonomikos augimo ir tokie pokyčiai neišvengiamai atsilieptų ir didžiosioms pasaulio kompanijoms.

„Tai yra viena iš paskutinių galimybių pakeisti šeimos politiką, kol reikalai nepakrypo į bloga, – „Bloomberg“ teigė Honkonge esančio „Morgan Stanley“ padalinio Kinijos ekonomistė Helen Qiao. – Jei bus panaikintas vieno vaiko apribojimas miestų gyventojams, ekonomikai gali pagelbėti daugiau nei vieną vaiką norinčios turėti šeimos.“

Pasak ekonomistės, pakeitus šeimos politiką galima būtų paskatinti Kinijos vartojimą. Darbo jėgos trūkumas būtų panaikintas tik po kelerių metų, tačiau turėdami daugiau vaikų gyventojai savo vartojimą padidintų netrukus.

Kinijos vyriausybė taiko tam tikras išimtis. Kaime gyvenančioms šeimoms leidžiama susilaukti antrojo vaiko, jeigu pirmagimis buvo mergaitė. Kai kuriuose regionuose poroms leidžiama turėti du vaikus, jei abu tėvai yra iš vienavaikių šeimų. Vieno vaiko apribojimai taip pat nėra taikomi etninių mažumų grupėms. Be to, visuomet galima susilaukti antrojo vaiko, jei išgalite susimokėti 30 tūkst. juanių baudą (apie 13 tūkst. litų).

Nauja rinka

Vis dėlto senstanti Kinijos visuomenė kai kam yra naudinga. Vis daugiau užsienio kompanijų, parduodančių prekes ar teikiančių paslaugas senyviems žmonėms, persikelia į Kinijos rinką. Didžiosios Britanijos verslininkai, gaminantys produktus, kurie palengvina kasdienį senolių gyvenimą, Kinijoje parduoda vis daugiau produkcijos.

Slaugymo paslaugas teikiančios įmonės iš Japonijos ir Naujosios Zelandijos taip pat atranda naują nišą Kinijoje. Šalyje užsienio įmonės kuria savo padalinius, perkelia sukauptą patirtį ir prisitaikydamos prie savito slaugymo paslaugų tiekimo siekia išnaudoti naujos rinkos pranašumus.

Atsiradusią naują rinką ir jos mastus pripažįsta ir šalies valdžios atstovai. Kinijos civilinių reikalų ministerijos socialinės gerovės ir labdarų padalinio direktorius Lu Yingas mano, kad senyvų žmonių pagalbos ir slaugos rinka gali viršyti 450 mln. juanių (194 mln. litų).

Kol vieni nerimauja dėl senstančios Kinijos visuomenės, pirštais bado į nieko gero nežadančias prognozes ir grėsmingai piešia Kinijos ekonominio stebuklo pabaigą, kiti bando išpešti iš to naudos ir pasipelnyti. Vis dėlto akivaizdu, kad Kinijos ekonomikai augti neišvengiamai reikės naujos jaunos darbo jėgos, o šeimos apribojimų nepanaikinus neigiamų pasekmių pajus ir patys gyventojai, ir šalies valdžia, ir didžiosios tarptautinės kompanijos.

FAKTAI: Senstanti Kinijos visuomenė

• Prognozuojama, kad iki 2050 metų trečdalis Kinijos gyventojų (apie 450 mln.) bus vyresni nei 60 metų
• Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad Kinijoje 15–24 metų žmonių skaičius iki 2025 metų sumažės 27 proc. – iki 164 mln.
• Šalies vyriausybė skaičiuoja, kad senyvų gyventojų priežiūrai reikia 10 mln. kvalifikuotų slaugytojų
• Senyvų žmonių pagalbos ir slaugos rinka gali viršyti 450 mln. juanių (194 mln. litų)
• Pagal taikomą vieno vaiko politiką susilaukus antrojo vaiko tenka mokėti 30 tūkst. juanių (apie 13 tūkst. litų) baudą.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 20(82) gegužės 28 – birželio 3 d.), rubrikoje „Užsienyje“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Autoriai: Mindaugas Samkus

Komentarai (9)