VU profesorius Arūnas Bukantis apie klimato kaitą ir orų prognozavimą (22)
Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs. O kas svarbiausia – per pastaruosius dešimtmečius jau ir vandenyno vandens paviršiaus temperatūra ėmė sparčiai kilti“, – pabrėžia A. Bukantis.
Šios ir kitos globalios bei regioninės klimato kaitos problemos ketvirtadienį bus aptariamos Lietuvos mokslų akademijoje rengiamoje konferencijoje. Joje taip pat bus pristatomos orų prognozavimo technologijos ir galimybės. Orų prognozės, pasak A. Bukančio, tampa vis tikslesnės.
– Profesoriau, Vilniuje ketvirtadienį bus aptariamos klimato kaitos problemos, pasibaigus beveik dvi savaites trukusiai konferencijai ta pačia tema Varšuvoje. Ar tai – sutapimas, ar tai buvo planuota?
–Matyt, sutapimas, bet yra ir daugiau įvykių, ne tik ši konferencija, kuri buvo Varšuvoje. Taip pat buvo ir labai svarbus dokumentas, pasirodęs prieš porą mėnesių, – penktoji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita. Kaip tik joje yra pateikta daug naujų žinių apie klimato būklę, kaitos priežastis, taip pat apie prognozes. Dokumentas labai didelis, daugiau nei 2 tūkst. puslapių. Taigi šiandien konferencijoje mes žadame aptarti ir tai, ką yra pasiekę pasaulio klimatologai, tyrinėdami viso pasaulio klimato sistemą.
– Minėjote, kad yra parengtas didelis dokumentas. Ką jame išskirtumėte kaip svarbiausią dalyką?
– Šiame dokumente ir apskritai visuose tyrimuose, atliktuose per pastaruosius metus, konstatuojama, kad pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir, žinoma, šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje, nes dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs. O kas svarbiausia – per pastaruosius dešimtmečius jau ir vandenyno vandens paviršiaus temperatūra ėmė sparčiai kilti. Taigi visi šie procesai galiausiai lemia nepastovią, ekstremalią klimato būklę pastaraisiais metais.
– Profesoriau, mokslininkai taip pat ketvirtadienį aptars orų prognozavimo technologijas ir galimybes. Kaip Jums atrodo, ar artimiausiu metu sinoptikams pavyks pateikti kiek įmanoma tikslesnes prognozes?
– Prognozės dabar, be abejo, yra vis tikslesnės ir tikslesnės. Galima palyginti šį tikslumą su tuo, kuris buvo prieš dvidešimt metų. Tarkim, tokio tikslumo prognozės, kurios buvo prieš dvidešimt metų vienai parai, dabar tokios pat tikslios trims–keturioms paroms. Pagrindinis sinoptikų instrumentas, visa medžiaga, galima sakyti, yra skaitmeniniai modeliai, kuriais sinoptikai remiasi sudarydami tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes prognozes. Jų galimybės, jų tikslumas didele dalimi lemia apskritai visų meteorologinių prognozių tikslumą.
– Juokais sakoma, kad sinoptikas – bene blogiausia profesija tuo požiūriu, kad visuomet bus nepatenkintų prognozėmis. Tačiau šiandien, apsireiškus žiemai, klimatologo negalime nepaklausti – kokią matote šią žiemą, kokia ji bus?
– Oficialios prognozės visam sezonui (žiemai, pavasariui ar vasarai) nėra sudaromos. Yra sudaromos tik vadinamos eksperimentinės prognozės. Kiek žinoma, pavyzdžiui, remiantis Nacionalinio klimato prognozių centro, esančio Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), informacija, Europai šalčių nėra prognozuojama, ypač Baltijos regione. Tos prognozės – daugiau tikimybinio pobūdžio. Iš dabartinių prognozių galima padaryti išvadą, kad šaltos žiemos tikimybė mažesnė negu vidutiniškai klimatinės žiemos arba šiltos žiemos. Taigi įmanoma tik labai abstrakti prognozė.
Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“
