VU profesorius Arūnas Bukantis apie klimato kaitą ir orų prognozavimą

Jei tau pasaulis yra mazas kambariukas - tai gal iseik uz duru ir ikvepk gryno oro? Kiek ugknikalniu, seisminiu judejimu, saules itaku ir kitu nezmonisku reiskiniu vyksta, tai zmogaus pirstelejimas tikrai vargu ar ka reiskia daugiau nei keli skaiciai po kablelio. Pati planeta naturaliai juda link atslimo. Ir koks skirtumas, kad mes tai pagreitinam 3%? Bent del to ziema nebuna salta, kad negailim kelias malkas i krosni imest. Stabdyk nestabdes, bet geriau ismok prisitaikyt prie siltesnio klimato, nei bandyt visa zeme pasukt atgal i ledynmeti.

, o ne emisijas ar absorbcijas. Tikra tiesa, kad Kinija, JAV, ES, Rusija, P. Korėja ir panašios šalys nesudaro pusės populiacijos. Tačiau jos pagamina daugiau nei pusę produkcijos. Jos arba jų gaminiai suvartoja didžiąją dalį iškastinės energijos išteklių. Bloga naujiena trečiajam pasauliui: jo gaminiai nebus importuojami į labiausiai pasiturinčias ir gausiausiai vartojančias šalis, jei gamyba neatitiks bent minimalių ekologinių reikalavimų. Teoriškai taip turėtų būti, jei būtų įmanoma sukontroliuoti kiekvieną grandį. Pigių gaminių niša jau užimta. Jei kokia Afrikos valstybė turi perteklinių energetinių resursų, jai labiau apsimoka juos eksportuoti išsivysčiusioms šalims, nei gaminti iš jų pigias prekes. Todėl susieti taršą su populiacijos dydžiu nelabai prasminga. Tą patį galima pratęsti su motyvacija. Skurdžius regionus (kurie kada nors nebus skurdūs ir mokysis iš gerų pavyzdžių) motyvuok nemotyvavęs - nesuduriantys galo su galu gyvens kaip išmano, kad tik patys išgyventų. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad rūšiuoti ir galvoti apie variklio tūrį pradėjau galvoti gerokai anksčiau, nei Lietuvoje atsirado spalvoti konteineriai ir kuro kainos pakilo iki debesų. Pakako pagyventi pusmetį užsieniuose, kur mokama tik už nerūšiuotų šiukšlių išvežimą (mokestis namui proporcingas nerūšiuotų šiukšlių kiekiui) ir kur benzino kainos tuomet buvo beveik dvigubai didesnės nei čia (nors maisto panašios). Gali nesunkiai atpažinti jauną šeimą, neturėjusią ilgalaikių ryšių su "senąja" Europa - jie mes konservų bankes ir stiklainius į bendrą kibirą, džiaugsis, kad parduotuvės duoda nemokamų maišelių. O jei ir butelius sudės atskirai - vis tiek suvers į buitinių atliekų konteinerį. O pagyvenę aplinkoje, kur gausi niuniuniu už ne ten įmestą šiukšlę, net gyvendami ankštame butuke, bent po stalu turės atskirus maišelius - tas pačias salotų dėžutes dar ir praskalaus, kad nesmirdėtų. Tas pats bus ir su trečiojo pasaulio valstybėmis. Jei jos bandys eiti į išsivysčiusias rinkas, tai ir išmoks nesisioti sau ant batų. Tavo griežta ekonominė logika "rytoj elgsis kaip šiandien" čia netinka. Žaidimų teorija nenumato taisyklių keitimo, bet realiame pasaulyje jos kinta. O geologiniais mastais kurios rūšys neišnyks - tai mikroorganizmai ir žmonės. Mes juk Marsą norime kolonizuoti - kas mums tas atšilimas? Sulįsim į bunkerius, pasistatysim stiklinius gaubtus su kondicionavimu, ir gyvensim kaip gyvenę. Žmonija gali išnykti nebent dėl kitokių priežasčių. Staigi katastrofa: asteroidas, neišgydomos ligos pandemija, masinis elektros tinklų gedimas, Nepriklausomybės diena... Bionika, kai nebesugebėsime atskirti žmogaus nuo roboto, identiteto praradimas persisocializavus dabartinio feisbuko, debesų ir virtualios realybės principais, pernelyg gudrių robotų, kurie neklausys Azimovo Priesakų, sukūrimas. Senėjimas, kai nebeliks nei kam dirbti, nei sugebančių susilaukti vaikų... Tik ne klimato kaita.