Neseniai Prancūzija atidavė Ispanijai 6820 kvadratinių metrų ploto teritoriją – ir dėl to nebuvo iššautas nei vienas šūvis. Tačiau Ispanija šią teritoriją grąžins Prancūzijai už pusmečio. Pasirodo, taip jau vyksta daugiau nei 350 metų.

Prancūzų baskų kurortas Handaye yra paskutinis miestas prieš privažiuojant sieną su Ispanija. Ne sezono metu šio kurorto nuostabų paplūdimį iš pirmo žvilgsnio būna okupavę šimtai ruonių. Tačiau jei geriau įsižiūrėsite – pamatysite, kad tai ne ruoniai, o užkietėję banglentininkai su vandens kostiumais.

Už šio miestelio randame istorinį Ispanijos miestelį Ondaribiją bei šalia esantį Iruną. Natūralią sieną formuoja Bidasoa, kuri suteka į žiotis, skiriančias šias dvi šalis.

Kylant aukštyn nuo upės žiočių, vaizdas keičiasi. Impozantiški ir spalvoti baskų statiniai užleidžia vietą pramoninėms gamykloms Prancūzijos pusėje – bei neišvaizdiems daugiabučiams Ispanijos pusėje.

Tačiau viduryje šios upės galima rasti Fazanų salą, kurioje niekas negyvena. Ji apaugusi medžiais, lygiai nupjauta žole, o joje stovi senas paminklas, kuris pagerbia istorinį įvykį, nutikusį šioje saloje 1659 metais.

Tris mėnesius ispanai ir prancūzai derėjosi dėl ilgo karo, kuris vyko šioje saloje, laikytoje neutralia teritorija, pabaigos. Nuo abiejų pusių buvo pastatyti mediniai tiltai. Abiejų šalių kariuomenės stovėjo pasirengusios.

Tada buvo pasirašyta taikos sutartis, gavusi Pirėnų sutarties pavadinimą. Teritorija buvo apkeista, joje pažymėta demarkacinė linija, o sandoris buvo užtvirtintas karališkomis vestuvėmis, kurių metu Prancūzijos karalius Liudvikas XIV vedė Ispanijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo dukrą.

Vienas iš sutarties punktų numatė, kad sala bus dalinamasi tarp dviejų valstybių, o salos valdymasis keisis kas tam tikrą laikotarpį. Šešis metų mėnesius – nuo vasario 1 dienos iki liepos 31 dienos – sala priklausys Ispanijai, o kitus šešis mėnesius – Prancūzija. Šis bendrasis suverenumas yra vadinamas kondominiumu, o Fazanų sala yra vienas seniausių tokio valdymo pavyzdžių.

Salai pamainomis vadovauja ispanų laivyno vadas iš San Sebastiano bei jo kolega iš Bayonne miestelio. Tačiau jie turi svarbesnių darbų, todėl pagrindinis darbas tenka Iruno ir Hendaye miestų merams, kuri realiai ir prižiūri šią salą.

Benoit Ugartemendia, kuris Hendaye mieste yra atsakingas už parkų priežiūrą, kartą į metus siunčia nedidelę komandą žmonių į Fazanų salą, kad būtų nugenėti medžiai bei nupjauta žolė. Tuo jų darbas ir užsibaigia. Tuo tarpu Ispanijos teisėsauga kartais iš salos vaiko nelegalius stovyklautojus, mat kartais upės vanduo nuslūgsta ir salą galima pasiekti pėsčiomis.

Pati sala yra išties nedidelė – 200 metrų ilgio ir 40 metrų pločio. Retkarčiais žmonės yra pakviečiami apsilankyti saloje, tačiau B. Ugartemendia sako, kad tai labiau domina vyresnius žmones – kadangi jaunimas beveik nieko nežino apie istorinę šios salos svarbą.

Šiais laikais kirsti Ispanijos-Prancūzijos sieną galima net to nepastebint ir nepajaučiant, tačiau tada, valdant prancūzams, siena buvo itin griežtai saugoma. Hendaye meras Kotte Ecenarro sako, kad kadaise sargybos postas būdavo kas 100 metrų palei upę – kad oponentai nepakliūtų ar neištrūktų iš salos.

Šiais laikais Iruno ir Hendaye merai susitinka apie 10 kartų per metus, kad aptartų tokias problemas kaip vandens kokybė ar žvejų teisės. Praeityje ispanų žvejai skundėsi dėl prancūzų laivelių formos, o paskutiniu metu skundžiasi prancūzų poilsiautojų kanojomis, kurios žlugdo jų verslą.

Tačiau pačiai salai daug dėmesio neskiriama. Ji nukentėjo nuo erozijos ir per eilę metų sumažėjo perpus – mat tirpstančio sniego vanduo atiteka nuo Pirėnų ir suteka į upę. Tačiau nei viena šalis nenori leisti pinigų statant saloje sutvirtinimus.

Praėjusiais metais saloje jau nebeliko jos perdavimo ceremonijos. Buvo iškelta idėja patalpinti šalies, kuri konkrečiu metu valdo Fazanų salą, vėliavą – tačiau šios minties atsisakyta, nes baskų separatistai ją greičiausiai pakeistų savąja.

Parengta pagal BBC.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()