Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) tęsia specialų projektą, skirtą išanalizuoti kitų šalių patirtį COVID-19 krizės akivaizdoje ir supažindinti su ja visuomenę. Šiandien pristatoma valstybė – Izraelis.

Izraelis tikrai pagrįstai galėtų būti laikomas kone idealia vieta virusui plisti. Kaip aprašoma viename žurnalistų straipsnyje, „tai maža, tankiai apgyvendinta šalis, kurios 75 proc. gyventojų labai mėgsta keliauti į užsienį. Daugelis gyvena dviejuose miestuose, įsikūrusiuose vos per valandą kelio automobiliu vienas nuo kito (iš tikrųjų du trečdaliai Izraelio gyventojų gyvena trijuose miestuose – Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje, o atstumas tarp dviejų labiausiai nutolusių iš šių trijų – 2 valandos automobiliu – Red.) ir aplink juos. Be to, yra turistai, piligrimai ir darbuotojai iš užsienio, kurie nenutrūkstamu srautu atvyksta į šalį. Viso to kokteilis sukuria rojų koronavirusui“.

Tačiau Izraelis, atrodo, paneigs tokius apibūdinimus. Jo ligotumo rodikliai yra geresni už daugelio Vakarų ir Pietų Europos šalių, o pagal mirtingumo rodiklį, lyginant su tomis pačiomis valstybėmis, Izraelio padėtis dar geresnė. Aplink Izraelį esančių valstybių kontekste Izraelio rodikliai atrodo taip pat neblogai. Ypač žinant, kad oficialūs duomenys iš Irano yra visiškai nepatikimi, o Turkija, nors ligotumo rodikliai joje ir mažesni, panašu dar nepasiekė epidemijos piko. Be to, dėl duomenų iš Turkijos patikimumo irgi viešai kelta abejonių.

Tuo tarpu Izraelis tapo viena pirmųjų šalių, pradėjusių švelninti buvusius apribojimus. Jie šalyje imti mažinti nuo balandžio 19 d., tiesa, itin atsargiai.

Pastaruoju metu pasaulį apskriejo vaizdai, kai prieš premjerą B. Netanyahu protestuojantys demonstrantai rinkosi į protesto akcijas, tačiau dalyvavo jose laikydamiesi dviejų metrų atstumo vienas nuo kito ir dėvėdami kaukes.

Tačiau pačiame Izraelyje pandemijos akivaizdoje kritikos sulaukė ne tik nuolat prieštaringai šalyje vertinamo B. Netanyahu politika ir asmenybė apskritai, bet ir valdžios gebėjimas dorotis su šia pasauline pandemija, o ypač pasirengimas jai.

Dar kovo 23 d. viešai paskelbtame Izraelio valstybės kontrolieriaus Matanyahu Englmano raporte konstatuojama, jog šalis nėra pasirengusi epidemijoms. Tiesa, šis raportas šalies sveikatos apsaugos pareigūnams buvo nusiųstas dar praėjusių metų lapkritį ir pats M. Englmanas vylėsi, jog jis padėjo bent iš dalies ištaisyti trūkumus. Tačiau balandžio 16 d. Izraelio televizija pranešė, kad JAV žvalgybos apie naujo nežinomo viruso protrūkį Kinijoje sužinojo dar praėjusių metų lapkritį ir esą informavo ne vien JAV prezidentą Donaldą Trumpą, bet ir NATO partnerius bei Izraelį. Pasak minėto televizijos pranešimo, ši slapta JAV žvalgybų pateikta informacija nesudomino ne vien Baltųjų rūmų – nieko nesiėmė ir Izraelis.

Tiesa, kol kas sunku vertinti, ar niūrios M. Englmano prognozės tikrai nepasitvirtino net ir nesiėmus papildomų priemonių. Tačiau, nors nuo šio pareigūno raporto viešo paskelbimo per beveik mėnesį nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo kone 10 kartų, mirtingumas lieka tikrai mažas.

Užsienyje Izraelis ypač pandemijos pradžioje dažnai buvo rodomas kaip pavyzdys, galintis pateikti pamokų, kaip sėkmingai dorotis su šiuo iššūkiu. Dabar tokių vertinimų sumažėjo, tačiau pasimokyti iš Izraelio tikrai yra ko.

Nors daugelis dabar plika akimi matomų dalykų Izraelyje buvo panašūs, kaip ir daug kur pasaulyje (pavyzdžiui, viruso plitimas stabdomas socialinių kontaktų ribojimu ir griežtais draudimais), manoma, jog Izraelio pranašumas yra pasirengimo biologinėms atakoms patirtis, greitas reagavimas imantis priemonių, kurios iš pradžių buvo vadinamos net „drakoniškomis“, technologijų panaudojimas bei inovatyvumas apskritai bei sugebėjimas panaudoti ir šalies kariuomenę bei saugumo tarnybas civilinėms krizėms spręsti.

Pandemijos protrūkio eiga. Pirmasis užsikrėtimo atvejis Izraelyje patvirtintas vasario 21 d., kai virusas nustatytas iš garsiojo Japonijos Jokohamos uoste karantinuoto kruizinio laivo „Diamond Princes“ grįžusiai moteriai. Tačiau pirmųjų veiksmų Izraelis ėmėsi gerokai anksčiau. Dar sausio 26 d. Izraelis oficialiai paragino visus savo piliečius atsisakyti nebūtinų kelionių į Kiniją, o sausio 30 d. nutraukė visus skrydžius į Kiniją ir uždraudė atvykti iš jos. Vasario 17 d. uždrausta į šalį atvykti iš Tailando, Honkongo, Makao ir Singapūro. Vasario 22 d. Izraelio Ben Guriono tarptautiniame oro uoste nusileidus lėktuvui iš Pietų Korėjos, iš jo išlipti leista tik Izraelio piliečiams, o visi kiti grąžinti į Pietų Korėją. Tuo pačiu uždraustas atvykimas į šalį visiems užsieniečiams, kurie lankėsi Pietų Korėjoje per 14 dienų prieš atvykimą į Izraelį. Vasario 23 d. tokios pat taisyklės įvestos ir dėl lankymosi Japonijoje.

Tuo pačiu visiems Izraelio piliečiams, atvykusiems iš šių šalių, įvestas privalomas 14 dienų saviizoliacijos karantinas namuose. Beje, privalomas Izraelyje nuo pirmos dienos ir reiškė privalomas. Iš karto pasirodė pranešimai net apie sulaikytus karatino nesilaikančius šalies piliečius, grįžusius iš Azijos.

Antras užsikrėtimo atvejis nustatytas vasario 27 d. iš Italijos grįžusiam vyrui. Iš karto paskelbta, kad saviizoliacijos karantinas privalomas ir visiems atvykusiems iš Italijos.

Jau vasario 28 d. Izraelio oro bendrovė „El Al“ nutraukė visus skrydžius į Italiją. Visiems atvykstantiems į Izraelį iš Italijos arba joje buvusiems per 14 dienų prieš atvykstant į šalį, išskyrus Izraelio piliečius, įvažiavimas uždraustas.

Izraelis neįsileido net Italijos plaukimo rinktinės, atvykusios dalyvauti Europos atvirų vandenų plaukimo čempionate. Tuo tarpu šalies premjeras Benjaminas Netanyahu paragino visus šalies piliečius, grįžusius iš bet kurios pasaulio šalies, atlikti koronaviruso testus. Maža to, patiems piliečiams net nereikėjo niekur vykti – paramedikų komandos buvo siunčiamos pas juos į namus.

Tačiau tą pačią vasario 28 dieną virusas diagnozuotas minėtos iš Italijos grįžusio vyro žmonai, dar vėliau fiksuoti dar keli su šiuo vyru susiję užsikrėtimo atvejai, o kai užsikrėtęs pasirodė ir jo parduotuvėje lankęsis vienos mokyklos darbuotojas, dviejų savaičių karantinas paskelbtas visiems daugiau kaip 1000 mokyklos mokinių.

Iš viso vasario 28 d. šalyje buvo karantinuota jau daugiau kaip 1500 žmonių. Viruso židinių buvo jau ne vienas ir jis vis tiek pradėjo plisti.

Kovo 2 d. Izraelyje surengti parlamento rinkimai. 5600 tuo metu jau karantinuotų asmenų (užsikrėtusiųjų jau buvo 12) buvo įrengtos atskiros balsavimo kabinos.

Kovo 9 d., kai užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 59, o per parą nustatytų atvejų padaugėjo 20-čia, įvestas privalomas 14 dienų karantinas visiems į šalį atvykstantiems asmenims, nesvarbu ar jie Izraelio piliečiai, ar užsieniečiai.

Tačiau jokių kitų apribojimų nesiimta iki kovo 11 d. (tuo metu nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius jau beveik pasiekė 100). Tą dieną paskelbta, jog nebeleidžiami daugiau kaip 100 žmonių susibūrimai. Kovo 12 d. paskelbta, kad uždaromos mokyklos ir universitetai, tačiau darželiai uždaryti dar nebuvo. Nuo kovo 15 d. gyvenimas šalyje sustojo taip, kaip yra dabar sustojęs daugelyje šalių – uždaryti ne tik darželiai, bet ir užklasinės veiklos bei mokymosi įstaigos, barai restoranai, prekybos centrai, grožio salonai, sporto klubai, paplūdimiai.

Maistą išsinešimui gaminantys restoranai, maisto prekių parduotuvės ir vaistinės liko veikti. Nustatytų užsikrėtusiųjų tą dieną jau buvo daugiau kaip 250.

Kovo 16 d. tiek visuomeninio, tiek privataus sektoriaus darbuotojams rekomenduota dirbti iš namų.

Kovo 19 d. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis ir gyventojams uždrausta išeiti iš namų be pateisinamos priežasties. Visi ribojimai tapo teisiškai privalomi.

Nuo kovo 25 d. apribojimai dar sugriežtinti.

Per Paschą – žydų Velykas – ribojimai Izraelyje buvo tokie, apie kokius panašios taktikos per Velykas nusprendusi laikytis Lietuva net neįsivaizdavo. Izraelyje nuo balandžio 7 d. vakaro iki balandžio 10 d. vakaro ne tik buvo iš esmės uždraustas bet koks judėjimas tarp šalies miestų ir miestelių. Nuo balandžio 8 d. vakaro iki balandžio 9 dienos ryto gyventojai privalomai turėjo leisti savo namuose – negalima buvo svečiuotis net pas šeimos narius. Tiesa, reikia pripažinti, kad šalies žiniasklaida atskleidė, jog tokio ribojimo nesilaikė net patys vyriausybės nariai.

Po savaitės, baigiantis Paschos šventimo laikotarpiui, nuo balandžio 14 d. vakaro iki balandžio 16 d. ryto judėjimo tarp miestų apribojimai vėl pakartoti. Tačiau nuo balandžio 19 d., kaip minėta, pradėti švelninti ir iki tol buvę „įprasti“ gyvenimo ribojimai.

Svarbiausi skaičiai

Gyventojų skaičius – beveik 9 milijonai (2019 metų duomenys). Per metus šalyje apsilankančių turistų skaičius prilygsta pusei šalies gyventojų skaičiaus – 2019 metų duomenimis turistų apsilankė 4,55 milijono.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 13654

Testavimas: 2776,3 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Irane (oficialiais duomenimis), 420,3, Turkijoje – 752,1, Graikijoje 511,3, Ispanijoje – 1989,6, Šveicarijoje – 2593,3, Vokietijoje – 2062,9, Estijoje 3085,5, Latvijoje – 1944, Lietuvoje kol kas – 2437,4.

Ligotumas: 157,7 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Irane (oficialiais duomenimis, kurie, kaip manoma, gerokai sumažinti) – 99,4, Turkijoje – 102,3, Graikijoje 21,4, Ispanijoje – 428,2, Šveicarijoje 322,9, Vokietijoje – 174, Estijoje – 115,7, Latvijoje – 39,2, Lietuvoje kol kas – 48,7.

Mirčių – 173

Mirtingumas: 2 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Irane (oficialiais duomenimis, kurie, kaip manoma, gerokai sumažinti) – 6,2, Turkijoje – 2,4, Graikijoje 1,1, Italijoje – 39,1, Ispanijoje – 44,6, Šveicarijoje – 16,2, Vokietijoje – 5,5, Estijoje 3, Latvijoje – 0,3, Lietuvoje kol kas – 1,4.

Priemonės, kurių imtasi

Pasirengimas bakteriologinėms atakoms. Izraelis mažiausiai nuo 2005 metų vykdo vadinamąjį projektą „Orange flame“, kuris apima visapusišką pasirengimą biologinėms atakoms – tiek bioterorizmui, tiek bakteriologinio karo galimybei, tiek ir natūralių epidemijų galimybei. Tai iš esmės yra sukarinta programa, tačiau apima ir visas civilines sritis. Reguliariai vykdomos pratybos, kartais net tarptautinės.

Sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas ir veikla krizės sąlygomis. Nepaisant minėto sukarinto pasirengimo, jau minėtame Izraelio valstybės kontrolieriaus raporte teigiama, kad šalies ligoninės perpildytos net normaliomis sąlygomis, trūksta reanimacijos lovų, medicinos personalo bei gydymo priemonių, o tai ypač turėtų išryškėti epidemijos sąlygomis. Šias išvadas bent iš dalies patvirtino testų rinkinių ir kai kurių kitų būtinų priemonių trūkumas koronaviruso epidemijos protrūkio pradžioje. Tačiau Izraelis sureagavo kone karinėmis priemonėmis. Pirmiausia atsakomybė už visų būtinų medicininių priemonių tiekimą iš Sveikatos ministerijos perduota Gynybos ministerijai. Maža to, testų rinkiniams gauti pasitelkta net šalies žvalgyba.

Tiesa, pirmasis bandymas slaptos operacijos metu (manoma, kad žvalgybos prireikė, nes siunta gauta iš šalies ar šalių neturinčių su Izraeliu diplomatinių santykių) aprūpinti Izraelį 100 tūkstančių testų rinkinių žlugo. Mat siuntos testai pasirodė netinkami naudoti. Tačiau vėliau pranešta, kad žvalgyba atgabeno dar 400 tūkstančių testų rinkinių, dėl kurių problemų lyg ir nekilo.

Testavimas. Masinis testavimas yra vienas Izraelio krizės įveikimo recepto prioritetų. Šalis jau dabar yra tarp lyderių pasaulyje pagal testavimo intensyvumą. Tiesa, iš pradžių net į viešumą prasiskverbė gydytojų skundai, kad testavimas ribojamas dėl testų rinkinių trūkumo.

Teigta, kad dar kovo 14 d., kai nustatytų atvejų šalyje buvo 200, reikalauta atlikti ne daugiau 400 testų per dieną. Tačiau jau po kelių dienų padaugėjo iki 1000 per dieną, vėliau ėmė daugėti kartais. Dabar jų atliekama daugiau 10 tūkstančių per dieną.

Vis dėlto tikslas testų skaičių iki balandžio vidurio padidinti mažiausiai iki 30 tūkstančių per dieną, toli gražu nepasiektas, tačiau Izraelio valdžia šį tikslą ir toliau deklaruoja – net pradėjusi mažinti gyvenimo apribojimus. Tam net specialiai iš Kinijos įsigyta ir atsivežta laboratorija. Net du Izraelio universitetai nuo krizės pradžios ieškojo būdų, kaip pagreitinti testavimą ir sukūrė metodą, kuris leidžia tirti iki 64 testų vienu metu. Metodas buvo išbandytas ir patvirtintas. Kovo 31 d. Buvo pranešta, kad bus vykdomas ir atsitiktinių asmenų testavimas maisto prekių parduotuvėse, siekiant nustatyti viruso plitimo židinius. Tačiau atsitiktinių asmenų testavimas Izraelyje, panašu, taip ir nebuvo įgyvendintas. Iš dalies dėl šalies ultraortodoksų pasipriešinimo.

Karantinas. Griežtas karantino taisyklių laikymasis – dar vienas Izraelio prioritetas. Jau kovo 15 d. Izraelis pranešė, kad naudos net kovai prieš teroristus taikomas priemones ir taktiką, kad nustatytų karantino pažeidėjus. Iš esmės tai žvalgybos naudojamos priemonės, tokios, kaip mobiliųjų telefonų sekimas ir kitos, leidžiančios stebėti visą asmens judėjimą.

Be to, jau kovo 24 d. duomenimis, šalies policija buvo įvykdžiusi 20 tūkstančių fizinių patikrinimų, kaip laikomasi karantino, o prieš 138 žmones, tos pačios dienos duomenimis, dėl pažeidimų pradėtas teisinis persekiojimas.

Medicininės apsaugos priemonės. Prieš įeinant į bet kokią šalies įstaigą privalomai matuojama temperatūra. Tą daryti įpareigoti net privačių įmonių savininkai. Nemažai Izraelio gyventojų ne tik dėvi medicinines kaukes, bet ir mūvi latekso pirštines viešumoje. Vienos apklausos duomenimis, net 95 proc. šalies gyventojų laikosi rekomendacijų naudoti medicinines apsaugos priemones. Vienas Izraelio startuolis jau sukūrė specialios technologijos (nanotechnologijų pagrindu impregnuotos medžiagos) medicininę kaukę, skirtą specialiai šiam virusui stabdyti. 120 tūkstančių tokių kaukių jau perduota ligoninėms.

Kelionių ribojimai. Nuo kovo 18 d. užsienio piliečiai į šalį neįleidžiami, nebent turi nuolatinį leidimą gyventi.

Gyvenimo apribojimai. Nuo kovo 25 d. šalyje 75 proc. sumažintas viešasis transportas. Tačiau nuo balandžio 19 d. ėmus švelninti apribojimus, visuomeninio transporto naudojimas padidintas tiek, kad susidorotų su padidėjusiais į darbą vykti turinčių žmonių srautais. Taksi veikla visą laiką buvo leidžiama, tačiau automobiliu buvo galima vežti tik vieną keleivį, jis turėjo sėdėti tik ant galinės sėdynės, o automobilio langai turėjo būti atviri.

Didžiausių apribojimų metu galėjo veikti tik maisto prekių parduotuvės ir vaistinės, kuriose asmenys turėjo laikytis dviejų metrų atstumo. Į parduotuvę buvo įleidžiama tiek žmonių, kad prie vienos kasos būtų ne daugiau 4 žmonių eilė. Tačiau nuo balandžio 19 d. nemažai parduotuvių, nesančių didžiuosiuose prekybos centruose, leista atsidaryti.

Restoranai, grožio salonai ir kitos laisvalaiko leidimo vietos Izraelyje ir toliau lieka uždarytos. Įstaigoms ir įmonėms (net privačioms), kurios vis tiek turi dirbti, nurodyta, kad vienu metu darbo vietoje esančių darbuotojų skaičius gali būti padidintas iki 30 proc. Nuo buvusių 15 proc. Į pamaldas lauke šalia sinagogų gali rinktis iki 19 žmonių (naksčiau buvo 10 žmonių ribojimas). Iki 10 žmonių gali dalyvauti vestuvėse lauke ir apipjaustymo ceremonijose.

Tačiau žmonėms nuo namų ir toliau be rimtos priežasties neleidžiama nutolti daugiau 500 metrų (buvo 100 metrų).

Vyresniems negu 67 metų ir rizikos grupėse esantiems žmonėms ir toliau nurodoma neišeiti iš namų. Už taisyklių nesilaikymą toliau gresia baudos iki 500 šekelių (maždaug 128 eurų) bauda, kuri atskirais atvejai gali būti ir trigubai didesnė, ar net įkalinimas. Ir šios priemonės griežtai taikomos.

Ekonominės krizės įveikimo priemonės ir ekonomikos skatinimo planas. Kovo 30 d. Vyriausybė pristatė 80 milijardų šekelių (maždaug 20 milijardų eurų) krizės įveikimo ir ekonomikos skatinimo programą.

Komentarai (6)