Libano sostinėje, Beirute, nugriaudėjo sprogimas. Jis buvo toks galingas, kad aukų skaičius jau pasiekė 135 ir virš 5000 yra sužeistų. Labai tikėtina, kad skaičiai ir toliau augs, nes gelbėtojai vis dar iš po nuolaužų traukia žmones. Šalies valdžia paskelbė bent dvi savaites truksiančią ekstremaliąją padėtį. Tai kas čia sprogo? Vaizdo įrašuose matyti, kaip po sprogimo į dangų pakilo grybo formos dūmų stulpas ir daugelis iškart pagalvojo, jog čia – atominė bomba. Ekspertai kitokios nuomonės ir siūlo dar kartą įdėmiai pasižiūrėti į tuos pačius vaizdo įrašus.

Sprogimas Beirute - ne dėl atominės bombos

Konspiracijų teorijų šalininkai labai greitai pradėjo platinti žinutę, jog Beirute sprogo atominė bomba, tačiau vietos valdžios pareigūnai suskubo šią informaciją paneigti, praneša „Business Insider“.

Dar prieš Libano pareigūnams pranešant, kad sprogimą sukėlė beveik 3000 tonų amonio nitrato atsargos, kurios buvo laikytos uosto sandėliuose, kaip pranešė „The Guardian“, branduolinių ginklų ekspertai iškart labai aiškiai atmetė bet kokias sąmokslo teorijas neva Beirute galėjo sprogti atominė bomba.

Ekspertų teiginius pagrindžia ir filmuota medžiaga, kuria dalijasi vietiniai gyventojai.

Footage of the massive explosion at #Beirut port a short while ago. It's truly frightening. #Lebanon pic.twitter.com/OZ0hZ5SwlC

— Nader Itayim | ‌‌نادر ایتیّم (@ncitayim) August 4, 2020

Vietiniai gyventojai ir turistai savo kameras į sprogimo centrą nukreipė neatsitiktinai. Iš pradžių į dangų pradėjo kilti dūmai. Jų vis daugėjo. Kai kurie žmonės sugebėjo užfiksuoti nedidelius šviesos blyksnius ir sproginėjimus, primenančius fejerverkus.

Vėliau įvyko galingas sprogimas, plika akimi matoma ryški sprogimo banga ir grybą primenantis dūmų stulpas. Sprogimas buvo toks galingas, kad jo garsas nukeliavo net iki Kipro sostinės Nikosijos – esančios už 240 km nuo Beiruto.

Socialiniame tinkle „Twitter“ pasipylė žinutės, kad tai buvo atominės bombos sprogimas, tačiau ekspertai iškart tai paneigė.

MIT branduolinį nusiginklavimą ir jo strategijas studijuojantis Vipinas Narangas pareiškė, kad „mano specializacija – branduolinių ginklų studijos. Ir tai [sprogimas Beirute] nebuvo branduolinis ginklas.“

Naujosios Meksikos universiteto doktorantas Martinas Pfeifferis, tyrinėjantis branduolinių ginklų ir žmonijos istoriją, taip pat atmetė socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, neva, sprogimą sukėlė branduolinė bomba: „Akivaizdu, kad tai ne branduolinis sprogimas. Tiesiog kilo gaisras, detonavęs sprogmenis ar chemikalus“.

M. Pfeifferis priduria, kad šiam Beirute įvykusiam sprogimui trūksta dviejų branduoliniam sprogimui būdingų elementų: „akinančio balto šviesos blyksnio“ ir didžiulio išskirto karščio kiekio, nuo kurio užsiliepsnotų aplinkinės teritorijos.

Seven different angles of the massive explosion in Beirut, Lebanon from this morning.

My goodness...pic.twitter.com/4no1brIYoD

— Rex Chapman🏇🏼 (@RexChapman) August 4, 2020

Visi ekspertai pripažįsta – sprogimo Beirute būtą itin galingo. Smūgio banga praktiškai visame mieste išdaužė pastatų langus ir kurį laiką danguje buvo aiškiai matomas besiplečiantis dūmų debesis. Jis labai priminė atominės bombos sprogimo metu matomą atominį grybą.

Ir visgi ekspertai aiškiai įvardija, jog nors tai ir panašu į atominį grybą, bet tai ginklų ekspertams yra gerai žinomas kitas reiškinys. Tai yra vadinamieji „Wilsono debesys“. Jie yra sudaryti iš suspausto oro, kuris priverčia jame esantį vandenį kondensuotis. Tad toks reiškinys nėra tik išskirtinai branduolinių bombų sprogimo bruožas, pabrėžia ginkluotės ekspertai.

V. Narango paskelbė savo skaičiavimus, kuriuose nurodoma, kad sprogimo galia prilygo maždaug 240 tonų trotilo, o tai maždaug 10 kartų didesnė galia, nei gali išlaisvinti JAV kariuomenės „visų bombų motina“ arba MOAB.

Štai palyginimui bomba „Mažylis“, kurią Jungtinės Valstijos 1945 metais numetė ant Hirošimos, buvo maždaug tūkstantį kartų galingesnė.

Norėdamas galutinai paneigti įtarimus dėl neva Beirute įvykusio branduolinio sprogimo, M. Pfeifferis pasiūlė pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip detonuojamas raketa varomas „Davy Crockett“ branduolinis ginklas, kurio sprogimo galia prilygo maždaug 20 tonų trotilo.

„Davy Crockett“ galia prilygo maždaug vienam dešimtadaliui Beiruto sprogimui, tačiau sprogimo Beirute metu nebuvo branduoliniam sprogimui būdingo šviesos blyksnio. Taip pat nepranešama ir apie po sprogimo padidėjusį radiacijos lygį vietovėse, ką taip būtų galima iš karto užfiksuoti.

Svarstyti, ar toks galingas sprogimas tiek daug gyventojų turinčiame mieste kartais nebuvo teroristinis aktas, gana racionalu. Tiesą sakant, tai vienas iš 15 tragedijų scenarijų, kuriuos JAV valdžios pareigūnai yra simuliavę ar planavę - labai detaliai, o planų kopijomis pasidalinę ir su vietos valdžia. Tik šiuo atveju sprogimas Beirute tikrai nebuvo branduolinis sprogimas, konstatuoja „Business Insider“.

Tai kas čia sprogo ir kas dėl to kaltas?

Kol kas visas dėmesys telkiamas žmonių gelbėjimui. Didžiulės gelbėtojų pajėgos stengiasi išgelbėti žmones ir juos traukia iš po nuolaužų, tačiau aiškėja ir tam tikros detalės.

Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai patvirtino, kad šį sprogimą sukėlė 2750 tonų užsidegusio ir sprogusio amonio nitrato.

Fahmi teigimu, itin sprogios trąšos uosto sandėliuose buvo laikomos nuo 2014-ųjų. Tada, kai jos buvo konfiskuotos iš rusų milijonieriui priklausančio laivo. Žiniasklaida skelbia, kad šiuo atveju greičiausiai kalbama apie „MV Rhosus“ laivą, kuris tuo metu priklausė Rusijos piliečiui I. Grečuškinui.

Rusui priklausantis krovininis laivas į uostą atplaukė dėl techninių problemų. Amonio nitratas buvo plukdomas į Mozambiką, bet dėl techninių laivo problemų – teko sustoti Beirute.

„Sky News“ skelbia, kad galingas sprogimas įvyko dėl uosto darbuotojų aplaidumo. Ekspertai tvirtina, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas nebuvo imtasi reikiamų saugumo priemonių ir net elgiamasi aplaidžiai.

Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė amonio nitratas, tačiau teigiama, kad pirmiausiai gaisras kilo gretutiniame angare. Liepsnų suvaldyti nepavyko, jos perėjo į patalpą, kurioje buvo beveik 3 000 tonų amonio nitrato ir įvyko sprogimas.

Libano televizija pranešė, kad gaisrą greičiausiai sukėlė uoste dirbę suvirintojai. Jie tvarkė sandėlyje buvusią angą, pro kurią neteisėtai patekdavo pašaliniai žmonės.

Suvirinimo metu atsiradusios kibirkštys uždegė tame pačiame sandėlyje laikytus fejerverkus, o nuo jo užsidegė ir amonio nitratas.

Ekspertai taip pat tvirtina, kad po sprogimo pasirodę oranžinės spalvos debesys greičiausiai buvo kenksmingos azoto dioksido dujos. Jos išsiskyrė po nitratų sprogimo. Vietos valdžia iškart liepė vietiniams gyventojams neiti į lauką ir kas tik galėjo, paliko miestą. Vietinė žiniasklaida praneša, kad ekstremali situacija galios artimiausias dvi savaites.

Komentarai (5)