Milžiniškas ledkalnis, daugiau nei 20 kartų didesnis už Manheteną, tiesiog atsiskyrė nuo Antarktidos Brunto šelfinio ledyno.

Šis dramatiškas skilimas įvyko po to, kai 2020 m. lapkričio mėn. šelfe susidarė didelis įtrūkimas, kuris toliau augo, kol galutinai nutrūko vasario 26 d. rytą.

Vadinamasis „Šiaurės plyšys“ („North Rift“) yra trečia didelė praraja, per pastarąjį dešimtmetį aktyviai suplėšiusi Brunto ledo šelfą, todėl mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimo (BAS) tikėjosi tokio įvykių posūkio, sakoma BAS direktorės Dame Jane Francis ataskaitoje.

„Per ateinančias savaites ar mėnesius ledkalnis gali nutolti, arba jis gali įsibėgėti ant seklumos ir likti netoli Brunto ledo šelfo", - priduriama ataskaitoje.

Sausio mėn. „Šiaurės plyšys“ šiaurės rytų link augo maždaug 1 km per dieną greičiu; tačiau vasario 26-osios rytą plyšys per kelias valandas išsiplėtė porą šimtų metrų.

Šis ledo skilimas įvyko dėl natūralaus proceso, ir nėra įrodymų, kad klimato kaita vaidino svarbų vaidmenį, sakoma pareiškime. Brunto ledo šelfas, 150 metrų storio ledo plokštė, per metus juda į vakarus 2 km ir nuo jos reguliariai atskyla ledkalniai.

Tačiau šis ledkalnis buvo labai didelis, jo apytikriai dydis buvo apie 1270 km².

„Nors didelių Antarktidos ledo šelfo dalių nulūžimas yra visiškai įprastas, tokie dideli įvykiai, koks buvo aptiktas vasario 26 d., išlieka gana reti ir įdomūs“, - sakė Svansėjos universiteto profesorius Adrianas Luckmanas, kuris per kelias pastarąsias savaites stebėjo šelfą per palydovinius vaizdus.

Brunto ledo šelfe yra įsikūrusi BAS „Halley VI“ tyrimų stotis, kurioje mokslininkai stebi atmosferos orus; tačiau stočiai šis skilimas greičiausiai neturės įtakos, teigiama pranešime.

2016 m. BAS perkėlė stotį 32 km link sausumos, kad išvengtų dviejų kitų pagrindinių ledo šelfo įtrūkimų, vadinamų „Chasm 1“ ir „Halloween Crack“, kurie abu toliau nepaplatėjo per pastaruosius 18 mėnesių, sakoma pareiškime.

Tyrimų stotis dabar žiemai uždaryta, o 12 asmenų komanda anksčiau vasario mėnesį paliko Antarktidą.

Dėl ledkalnio formavimosi nenuspėjamumo ir sunkumų evakuotis tamsiomis ir šaltomis žiemomis, pastarųjų ketverių metų tyrimo grupė stotyje dirbo tik Antarkties vasaros metu.

Daugiau nei dešimt GPS monitorių kiekvieną dieną matuoja ir perduoda informaciją apie šelfo ledo deformaciją komandai Jungtinėje Karalystėje. Tyrėjai ledui stebėti taip pat naudoja Europos kosmoso agentūros, NASA ir Vokietijos palydovo „TerraSAR-X“ palydovinius vaizdus.

Video apie skilimą:

Komentarai (3)