Pasak istorinio mito, britų laivai, plaukdami Gambijos upe, apibrėžė šalies kontūrus šaudydami patrankų sviedinius nuo savo laivų šonų. Bet tikroji istorija yra kitokia.

Gambija, mažiausia pagal plotą (10 689 km²) Afrikos valstybė žemyninėje Afrikos dalyje, yra nepanaši į bet kurią kitą pasaulio tautą. Jos teritorija ilga ir siaura, lyg vingiuojanti gyvatė, abipus Gambijos upės plačiausiose vietose siekanti tik 50 km.

Atrodo lyg, kad „kažkas sukalė pleištą“ į Senegalą, kuris supa Gambiją iš trijų pusių. Vienintelė šalies dalis, kuri nesiriboja su Senegalu, yra labai trumpa Atlanto vandenyno pakrantė (80 km).

Senegalas jau seniai domėjosi Gambija ir anksčiau kišosi į šalies politiką dėl akivaizdžių priežasčių; greičiausias būdas pasiekti pietinę Senegalo dalį iš šiaurės – važiuoti per Gambiją. Iš geografinės pusės, tai taip mažai prasminga, kad kyla akivaizdus klausimas: kodėl jis egzistuoja?

Yra mitinė istorija, kilusi iš Vakarų Afrikos kolonijinės istorijos, kuri paaiškina neįprastą Gambijos formą ir vietą. XVIII ir XIX amžiais prancūzų ir britų kolonialistai varžėsi dėl valdžios ir išteklių šiame regione, kuris, be kitų pramonės šakų, buvo ekonominis vergų prekybos centras. Britai taip pat buvo suinteresuoti rasti lengvą kelią į žemyno gilumą – į senovės miestą Timbuktu (dabartinis Malis) ir jo pasakiškus turtus.

Vakarų Afrikos pakrantėje yra tik kelios upės, kurios teka iš dykumos į pakrantę, o prancūzai kontroliavo šiauriau esančios Senegalo upės žiotis. Gambijos upė, esanti toliau į pietus, kur britai turėjo daugiau kontrolės, eina lygiagrečiai, ir, kaip pasakojama, britų karo laivas tiesiog plaukė upe aukštyn, šaudydamas patrankų sviediniais iš abiejų pusių ir užgrobdamas žemę, kuri pateko į patrankų nuotolio zoną. Rezultatas: upės formos šalis, sudaryta tik iš žemės juostų abiejose kranto pusėse.

Kad ir kaip keistai ir neįtikėtinai atrodytų ši istorija, joje yra ir tiesos: britai pareikalavo teisių į Gambijos upę, o keista šalies forma atsirado dėl konflikto tarp dviejų kolonizuojančių jėgų. Gali būti, kad jame dalyvavo net patrankų sviediniai.

Pirmoji Europos valstybė, pareiškusi pretenzijas į Gambijos upę, buvo Portugalija. Šiuolaikinis Gambijos pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio cambio arba „prekyba“.

Britai pirmą kartą pradėjo keliauti prie upės XVI amžiaus pabaigoje. Visą XVII amžių britų, olandų ir prancūzų prekybos įmonės bandė įsitvirtinti dabartinėse Senegalo ir Gambijos pakrantėse, kartais susidurdamos tarpusavyje dėl salų kontrolės upės žiotyse.

Didžiajai Britanijai buvo svarbu kontroliuoti strategiškai svarbią Gambijos upę ir salas prie jos žiočių, nes jos buvo pagrindinis imperijos forpostas šioje srityje ir ryšys su jos gyvenvietėmis bei prekybos punktais Aukso Krante (dabartinė Gana) ir Siera Leonėje.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()