Šią ligą galite labai lengvai parsinešti namo – mokslininkai perspėja, kokių pieno produktų reikėtų būtinai vengti (Foto) ()

2022-06-30

Erkinis encefalitas – sunki, erkių pernešama liga, kurios mūsų kraštuose tenka itin saugotis. Tačiau liga mus užklupti gali netikėčiausiais būdais. Net jei sąžiningai vengiate aukštos žolės ar naudojate apsaugines priemones nuo erkių, encefalito virusą namo parsinešti galite ir per turgelyje nupirktus ekologiškus pieno produktus!

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pandemija privertė primiršti kitus pavojingus virusus mūsų aplinkoje. Tačiau pabudus erkėms ir pradėjus daugiau laiko leisti gamtoje tenka prisiminti ir erkių pernešamas ligas.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019-aisiais Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu buvo aukščiausias Europoje ir toliau auga. Tačiau pasirodo, jog šia liga galima užsikrėsti ne tik per erkes, tačiau ir pieno produktus.

Labiausiai užkrėsti erkiniu encefalitu – smulkūs ir vidutiniai avių ir ožkų ūkiai

Tai, kad erkinio encefalito virusas gali būti perduodamas per placentą bei patekti į motinos pieną, buvo žinoma ir anksčiau. Tai galioja ne tik mums – žmonėms, tačiau ir gyvūnams. Taigi, jei užkrėsta erkė įsisiurbia karvei ar ožkai, šis pavojingas užkratas gali persiduoti į vartojimui skirtą jų pieną. Visgi, nors anksčiau buvo manoma, kad tokių užsikrėtimų kiekis sudaro tik iki 8% visų užsikrėtimų erkiniu encefalitu atvejų, gali būti, jog iš tiesų šis skaičius daug didesnis.

Tai atskleidė neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tarptautiniame mokslo žurnale „Viruses“ publikuotas tyrimas. Pademonstruotas ir inovatyvus, pasaulyje iki tol nenaudotas erkinio encefalito paplitimo tyrimo metodas.

„Mokslo bendruomenėje apie viruso paplitimo vertinimą tiriant naminių gyvūnų pieną buvo kalbama jau anksčiau, tačiau tokių žingsnių nebuvo žengta.“ – sako tyrimus su komanda atlikęs, LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslininkas Arnoldas Pautienius. „Taigi, mūsų grupės atliktas tyrimas iš tiesų yra unikalus.“

Lietuviai tyrė pieno mėginius, paimtus iš 21 pieno ūkio įvairiose šalies vietose. Tai – visiškai neintervencinis ir gyvūnams papildomo streso nekeliantis metodas. Tačiau, kaip pademonstravo mokslininkai, tokiu būdu galima sėkmingai išskirti gyvą, ląsteles užkrėsti gebantį virusą bei tirti viruso paplitimą skirtinguose šalies regionuose.

Net dviejuose trečdaliuose pieno mėginių aptikta viruso pėdsakų! Iš šių, apie penktadalis turėjo gyvybingą virusą, kuris laboratorijoje užkrėtė gyvas ląsteles. O palyginus viruso paplitimą tarp skirtingų ūkių, paaiškėjo, jog didžiausia rizika užsikrėsti encefalito virusu yra būtent smulkiuose ir vidutiniuose ožkų ir avių pieno ūkiuose.

Apie tai reikėtų susimąstyti prieš perkant nepasterizuoto pieno produktus tiesiogiai iš ūkininkų, turgeliuose. Pavyzdžiui, 2020-aisiais Prancūzijoje stebėtas erkinio encefalito ligos protrūkis, kai sunkia liga valgydami ožkos sūrį Rona-Alpės regione užsikrėtė daugiau nei 40 žmonių.

Vis dėlto, dauguma ūkininkų šiai problemai nėra abejingi – pasak LSMU mokslininkų, Lietuvos ūkininkai geranoriškai dalyvavo tyrime, o tokių tyrimų poreikis egzistuoja jau seniai. „Ūkininkai noriai sutiko dalyvauti tyrime dar ir dėl to, kad tyrimo pobūdis nebuvo intervencinis, taigi neigiamai nepaveikė gyvūnų produktyvumo ir nesumažino ūkininkų pajamų.“ – sako A. Pautienius. „Be to, visi ūkių savininkai gavo išsamios informacijos. Deja, toji informacija nebuvo džiuginanti. Pasirodo, jog problemos mastas yra daug didesnis nei mes ar ūkininkai galėjo pagalvoti.“

Pieno mėginių tyrimai gali padėti geriau suprasti erkinio encefalito paplitimą

Lietuvių mokslininkų pademonstruotas tyrimo būdas gali padėti ir daug tiksliau bei saugiau atskleisti erkinio encefalito paplitimą šalyje. Paprastai erkinio encefalito viruso paplitimas vertinamas aplinkoje renkant erkes ir tiriant jas laboratorijoje, taip siekiant aptikti erkinio encefalito virusą. Tačiau, kaip rodo besikaupiantys moksliniai įrodymai, toks tyrimo būdas nėra itin patikimas. Erkėse sunku aptikti ligą sukeliančias virusų daleles. Be to, beveik visais atvejais erkių surenkama per mažai, o tai daryti mokslininkams dar ir pavojinga!

„Išsamiam tyrimui reikia tūkstančių erkių, o tai savo ruožtu lemia erkės įsisiurbimo riziką. Nors turime encefalito vakciną ir šios ligos dar galima išvengti, prieš kitą, dar labiau paplitusią erkių pernešamą ligą – Laimo boreliozę, vakcinos nėra.“ – sako mokslininkas.

Pasirodo, jog žmonių susirgimų skaičius – taip pat nepakankamai patikimas rodmuo tikrai ligos paplitimui vertinti. „Vien pagal žmonių susirgimų statistiką paplitimo vertinti iš esmės neįmanoma, pirmiausiai dėl to, jog apie du trečdaliai visų atvejų pasireiškia lengva ligos forma, pacientai nesikreipia į gydymo įstaigas.“ – sako A. Pautienius. „Paplitimo įvertinimo rezultatus taip pat gali iškreipti netolygios vakcinacijos faktorius.“

Tuo tarpu, tiriant pieno mėginius iš įvairių Lietuvos regionų galima visiškai neinvaziniu ir saugiu būdu nustatyti viruso paplitimą bei geriau suprasti viruso cirkuliavimo dėsningumus. „Viruso paplitimui įtaką daro sezoniškumas, aplinkos, meteorologiniai ir kiti veiksniai.“ – sako mokslininkas. „Taip pat svarbu nustatyti kokie viruso subtipai cirkuliuoja konkrečioje vietovėje, mat šie gali būti susiję su skirtinga ligos eiga.“

Svarbus erkių pernešamų ligų rezervuaras – graužikai

Nors dažnai erkių paplitimu kaltinime aukštą žolę ir nenušienautas pievas, tačiau iš tiesų pagrindiniai šių kenkėjų pernešėjai ir daugintojai – laukiniai gyvūnai. Miestuose briedžiai ar lapės praeina retai, tačiau aktyvų gyvenimą gyvena smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, graužikai.

Pelės yra didžiausias natūralus erkinio encefalito bei Laimo ligos rezervuaras. Nors pačios šioms ligoms yra iš dalies atsparios, pelės nešioja šių ligų sukėlėjus. LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos institute atliekami tyrimai siekia geriau suprasti bei pažaboti ir šį ligų perdavimo kelią.

„Šiuo metu mūsų grupė tiria erkinio encefalito viruso paplitimą laukinių graužikų populiacijose. Sukaupus daugiau duomenų, tikėtina, bus galima pasiūlyti rekomendacijas susijusias su transmisijos [viruso perdavimo, aut. past.] ciklo suardymu.“ – sako A. Pautienius. Graužikai ir yra pagrindinis erkinio encefalito gamtinis rezervuaras – erkės virusu užsikrečia būtent siurbdamos graužikų kraują. O vėliau šį pavojingą virusą perduoda mums.

Erkės ligų sukėlėjais užsikrečia būtent siurbdamos graužikų kraują. O vėliau šias ligas perduoda mums.

Įdomu tai, kad tokį erkių pernešamų ligų paplitimą iš dalies sukėlėme mes patys – plėsdami miestus ir verždamiesi į prieš tai harmoningai egzistavusias laukines ekosistemas. Kertant miškus ir plečiant žmonių tankiai apgyvendintas teritorijas mąžta stambesnių laukinių gyvūnų, tačiau aktyviai ir netrukdomai veisiasi smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, graužikai. Jų miestuose netyko ir įprasti plėšrūnai, tačiau užtenka maisto ir sudaromos puikios sąlygos daugintis. Kartu su jais dauginasi ir graužikų kraują siurbiančios bei mums ligas pernešančios erkės.

Tiesa, vienas iš pasaulyje vystomų kovos su erkių pernešamomis ligomis būdų – graužikų skiepijimas! Sustabdę virusų ar bakterijų plitimą pagrindiniame natūraliame jų rezervuare, galėtume sumažinti ir šių ligų perdavimo riziką žmonėms.

Nuo erkinio encefalito gelbsti skiepai, tačiau skiepijamasi per mažai

Nepaisant gamtoje ir net maiste tykančio viruso paplitimo, erkinį encefalitą efektyviai pažaboti gali skiepai. Visgi, pasak mokslininko A. Pautieniaus, kol kas Lietuvoje nuo šios ligos skiepijasi per mažai žmonių.

„Atsižvelgiant į faktą, kad Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių iš visų šalių, kuriose ši liga pasireiškia, vakcinuojamasi nepakankamai.“ – sako mokslininkas. „Panašu, kad pagrindinė to priežastis yra ganėtinai didelė vakcinų kaina ir faktas, kad jų nekompensuoja ligonių kasos.“

Tiesa, panaši situacija yra ir kitose šalyse, kur paplitęs erkinis encefalitas. Tačiau išskirtinis pavyzdys – Austrija. Šioje šalyje yra vykdoma visuotinė vakcinacijos kampanija, dėl kurios erkinis encefalitas jau yra tik keliautojų ar atsisakančiųjų skiepytis problema.

Visgi panašu, kad su šia liga greitu metu atsisveikinti nepavyks. Sergamumas auga ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse, o ligos arealas plečiasi.

„Nors sergamumo rodikliai yra svyruojantys, paskutinius dešimtmečius stebimas augantis erkinio encefalitų atvejų skaičius.“ – sako A. Pautienius. „Negana to, virusas aptinkamas naujose teritorijose.“ Prieš keletą metų erkinis encefalitas pirmą kartą aptiktas ir Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, kur anksčiau šios ligos atvejų nebuvo fiksuota.

Šaltiniai: