Mokslininkai atrado, kaip manoma, seniausio žmogaus protėvio – dantyto, po medžius laipiojančio Homo gautengensis – palaikų fosilijas.

Pietų Afrikos Respublikoje, Gautengo provincijoje, Sterkfonteino uolų komplekse rastos nuo 800 tūkst. iki 2 mln. metų senumo fosilijos – kaukolės dalelės, žandikauliai, dantys ir kiti kaulai. Fosilijas radęs antropologas dr. Darrenas Curnoe teigia, kad ši nauja žmonių giminė atsirado prieš daugiau kaip 2 mln. metų ir išmirė maždaug prieš 600 tūkst. metų.

Australijos „New South Wales“ universitete dirbantis dr. D. Curnoe teigia, kad ant palaikų aptiktos žaizdos leidžia manyti, kad seniausi žmogaus giminaičiai buvo kanibalai. Ant kaukolės esančios žymės byloja, kad „nuo jos buvo pašalinti audiniai, arba dėl ritualinio laidojimo, arba kanibalistinio vartojimo”, - teigia mokslininkas. Tačiau apdegę kaulai ir kitos specifinės rastos žymės leidžia teigti, kad surastas individas „tikrai buvo įtrauktas į kitų Homo gautengensis meniu”, - pridūrė mokslininkas.

Homo gautengensis, kuris, kaip manoma, buvo maždaug metro ūgio ir svėrė šiek tiek daugiau nei 44 kg., nebuvo vien tik mėsėdis. Žmonių giminaičiai turėjo akivaizdžiai augalams valgyti pritaikytus dantis - mat pastaruosius, anot mokslininkų, reikėdavo ilgai kramtyti, kas lėmė specifinę dantų evoliuciją.

Netrukus mokslininkų tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnale „Homo”.

Lyginant su šiuolaikiniais žmonėmis, žmonių giminaičiai turėjo proporcingai ilgas rankas, labiau atsikišusį, šimpanzės snukį primenantį veidą, didesnius dantis ir mažesnius smegenis – bet ne per daug, nes galėjo bendrauti žodžiais.

„Tikėtina, kad Homo gautengensis turėjo kalbą, – žurnalui „National Geographic” teigė D. Curnoe. – Ji galėjo būti daug paprastesnė nei mūsų, be sudėtingų tonų ir gramatikos, kurie būdingi visos žmonių kalboms”.

Dėl trūkstamų sugebėjimų, anatomijos ir geologinio amžiaus, mokslininkai mano, kad Homo gautengensis galėjo būti artimas žmogaus giminaitis, bet nebūtinai tiesioginis žmonių protėvis.

Komentarai (1)