Amerikiečių mokslininkai paaiškina, kodėl priedai su vitaminu D ir jo lygio kraujyje analizė – nereikalingi.

Maždaug trečdalis vyresnių, nei 60 metų amerikiečių vartoja priedus su vitaminu D (čia neįtraukti tie, kurie vartoja multivitaminus ar kitus šiuo vitaminu praturtintus produktus). Šis vitaminas be abejonės populiarus ir Rusijoje – endokrinologai ir iš vis rekomenduoja priedus su vitaminu D vartoti kiaurus metus, kad būtų išvengta jo deficito. Tokią rekomendaciją jie aiškina geografine šalies padėtimi (tai yra, saulės šviesos trūkumu ir apsauginių kremų naudojimu, nors jų įtaka abejotina) ir nepakankamai kokybišku maitinimusi (deja, produktai, iš kurių organizmas gauna vitaminus, ne visiems įperkami). Rusams nustatytos tokios paros normos: 600–800 IU, tai yra, tarptautinių vienetų žmonėms nuo 18 iki 50 metų, 800–1000 IU vyresniems, nei 50, 800–1200 IU (nėščiosioms ir maitinančioms moterims).

Rekomendacijos ištisus metus vartoti priedus su vitaminu D atrodo perteklinės ir tyrėjams iš kitų šalių (netgi ir negalinčių pasigirti saulėtais orais), kurie tvirtina, kad maždaug nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos žmonėms užtenka ne rečiau nei du kartus per savaitę pabūti įsaulyje po 5—30 minučių per dieną. Tokiu būdu — Saulės šviesa ir subalansuota mityba — bus likviduota hipovitaminozės rizika.

Tačiau amerikiečių mokslininkai tuo neapsiribojo, ir vėl suabejojo realia vitamino D nauda. Ir netgi pačia šio vitamino deficito koncepcija, juk optimalus jo lygis kraujyje lig šiol abejotinas. Žemiau papasakosime apie jų išvadas, tačiau iš anksto pažymėsime, kad vietinėmis sąlygomis tokie stambūs tyrimai nebuvo atlikti, todėl ganėtinai aštrius amerikiečių mokslininkų pareiškimus derėtų vertinti atsargiai.

Anksčiau beveik visi — ne tik gydytojai, bet ir gyventojai — pasitikėjo prielaida apie teigiamą šio vitamino poveikį kaulinio audinio tankiui. Visuotinai manyta, kad jeigu būtent vitaminas D padeda žarnynui įsisavinti kaulams taip reikalingą kalcį, tai ir juo (bei pageidautina kalciu) praturtintų maisto priedų ir produktų vartojimas saugo nuo skilimų ir lūžių.

Per pirmą stambų, randomizuotą kontroliuojamą tyrimą JAV, kurį finansavo federalinė valdžia, mokslininkai priėjo prie išvados, kad šio vitamino vartojimas (su kalciu ar be) dažniausiai nepadidina kaulų tankio, nesumažina bendro mirtingumo, širdies kraujagyslių ligų ir t.t. rizikos. Šias išvadas publikavo The New England Journal of Medicine, jos tinka ir žmonėms su diagnozuota osteoporoze, ir netgi tiems, kam nustatytas vitamino D deficitas kraujyje.

Šio tyrimo rezultatai sutampa su anksčiau publikuotais mokslo darbais, kurie nuvainikavo tariamos stebuklingojo vitamino naudos mitus. Publikaciją lydinčioje NEJM redaktoriaus skiltyje yra nedviprasmiškas patarimas miljonams žmonių:

nustokite vartoti papildus ir darytis vitamino D lygio kraujyje analizes,

kurių, mokslininkų skaičiavimais, vien JAV kasmet atliekama ~10 mln. Šie testai nustato vitamino D „nepakankamumą“, kai jo yra <30 ng/ml ir jo „deficitą“ — kai <20 ng/ml kraujo.

Daktaras Stevenas Cummingsas iš Kalifornijos Ramiojo vandenyno medicinos centro tyrimų instituto (California Pacific Medical Center Research Institute) ir daktaras Cliffordas Rosenas iš Maine Health Institute for Research (ir NEJM redaktorius)

primygtinai rekomenduoja gydytojams neskirti nei vitamino D lygio analizių, nei priedų, o žmonėms — nenaudoti jų siekiant pratęsti gyvenimą ar pagrindinių sunkių ligų profilaktikai.

Beje, autoriai pažymi, kad yra išimčių. Priedai su vitaminu D reikalingi žmonėms, sergantiems Krono liga, hipokalcemija, o taip pat negaunantiems pakankamai saulės šviesos ir negaunantiems pakankamai vitamino D su maistu. Bendrai, jų manymu, eiliniam žmogui sukurti sau vitamino D deficitą sukeliančias sąlygas „ganėtinai sunku“.

Mokslininkai labai aiškiai suvokia, kad savo žodžiais jie gali užsidirbti priešų tiek tarp dažnai papildus su šiuo vitaminu ir jo lygio kraujyje analizes pacientams skiriančių gydytojų, tiek ir tarp papildų gamintojų, laboratorijų darbuotojų ir eilinių žmonių, lig šiol tikinčių vitaminų nauda.

Randomizuotame tyrime dalyvavo 25 871 žmogus: vyresni nei 50 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys (apie 20％ — juodaodės). Vienai dalyvių grupei skirta 2000 IU vitamino D3 dozė (priminsime, kad šios amžiaus grupės žmonėms rekomenduojama paros norma — 800–1000 IU) ir omega-3 rūgštis (1 g), antrai grupei — vitaminas D3 ir placebo, trečiai — omega-3 ir placebo, o ketvirtai tiriamųjų grupei — dvigubas placebo. Vitamino vartojimas, nepaisant visų lūkesčių ir tokios dozės, per 5,3 metus stebėjimo nesumažino nei bendros lūžių rizikos, nei atskirų jų rūšių (pavyzdžiui, šlaunikaulio kaklelio), nepaisant to, kad kas penktas tyrimo dalyvis papildomai vartojo kalcį (1200 mg per parą).

Šis tyrimas — dalis JAV nacionalinių sveikatos apsaugos institutų finansuoto didelio vitamino D (ir omega-3 riebalų rūgščių) efekto tyrimo VITAL. Projektas pradėtas po to, kai Nacionalinės medicinos akademijos ekspertų grupė, išnagrinėjusi papildų su su vitaminu D poveikį sveikatai, nerado beveik jokių jų naudos įrodymų. Tikėtasi, kad ekspertai nustatys minimalią vitamino paros dozę, tačiau jie priėjo prie išvados, kad dauguma klinikinių tyrimų šia tema buvo atlikti nekorektiškai. Iš čia kilo abejonės, ar šio vitamino vartojimas iš viso duoda kokią nors naudą.

Kaip The New York Times papasakojo daktaras Rosenas, iki VITAL vyravo nuomonė, kad vitaminas D tikriausiai užkerta kelią įskilimams kaulo audinyje. Mažėjant šio vitamino lygiui, organizme augo prieskydinės liaukos hormono [paratiroidino] lygis, o tai kenkė kaulams.

Remiantis šiais sumetimais,

2011 metais ekspertai „atsitiktinai“ nustatė būtiną vitamino D lygį kraujyje (20 ng/ml) ir kad jis būtų išlaikomas, rekomendavo kasdien vartoti papildus su 600–800 IU vitamino D.

Paskui amerikiečių laboratorijos nusprendė normos ir patologijos atskirties riba nustatė 30 ng/ml —

dėl to vitamino D deficitas galėjo būti nustatomas praktiškai visiems.

Vėlesniais tyrimais vitamino D lygio ir prieskydinės liaukos hormono sąryšis nebuvo nustatytas, tvirtina daktaras Rosenas. O vitamino vartojimo paros dozės neapibrėžtumas pasiliko, todėl Nacionaliniai sveikatos apsaugos institutai 2012 metais ir pradėjo VITAL tyrimą.

Jau buvo publikuoti pirmosios tyrimo dalies rezultatai: vitaminas D neužkerta kelio vėžiui ar širdies kraujagyslių ligoms, nesumažina griuvimo rizikos, migrenos dažnio ir kelių skausmo, nepagerina kognityvinių funkcijų, nekeičia kaulų sudėties, nešvelnina insulto pasekmių, nepasaugo nuo geltonosios dėmės degeneracijos. Dar vieno stambaus tyrimo, atlikto Australijoje, išvada – vitaminas D taip pat nepailgina gyvenimo.

Daktarė JoAnn E. Manson, vadovaujanti Harvardo universiteto Brigham and Women’s Hospital medicinos mokyklos preventyvinės medicinos padaliniui, pasakoja, kas VITAL buvo toks stambus tyrimas, kad jame dalyvavo tūkstančiai žmonių sergančių osteoporoze arba kurių vitamino D lygis buvo „žemas“ arba „nepakankamas“.Taip mokslininkai galėjo nustatyti, ir šiems žmonėms papildai su šiuo vitaminu nepadėjo.

„Tai daugelį nustebins, — pareiškė daktarė Manson. — Tačiau, panašu, kaulų sveikatai išlaikyti pakanka netgi nedidelio vitamino D lygio. O didesnis jo kiekis papildomos naudos nesuteikia“.

Tyrimo rezultatai tapo nemaloniu siurprizu osteoporozės specialistei iš Brigham and Women’s Hospital, daktarei Meryl Susan LeBoff. Ji visgi tikėjosi, kad mokslininkai ras nors kokią vitamino D vartojimo naudą. Beje, ji pažymi, kad jos nuomone, tyrime nenagrinėtas klausimas, ar papildus su šiuo vitaminu ir kalciu reikia vartoti kenčiančius nuo osteoporozės ar kaulų masės deficito. Profesionaliose rekomendacijose sakoma, kad tokiems pacientams priedus vartoti verta, ir asmeniškai ji ketina savo praktikoje to laikytis. Jai pritaria San Francisco osteoporozės specialistė, gydytoja Dolores Shoback iš Kalifornijos universiteto San Franciske. Jos, tai tea santykinai „paprasta ir prieinama priemonė“, todėl ir toliau skirs vitaminą D.

Mayo klinikos medicinos ir fiziologijos profesorius Sandipas Chapinas papasakojo The New York Times, kad vitaminą D laiko beveik nekenksmingu. O kadangi jo vartojimas gali būti naudingas, jis ir toliau rekomenduos osteoporozės pacientams kasdien vartoti po 600–800 IU vitamino D. Kad būtų išvengta vitamino D deficito, jis ir toliau primins savo šeimai ir draugams, netgi kam nenustatyta osteoporozė, kasdien vartoti multivitaminus (daugelyje kurių yra 1000 IU vitamino D). Ir pats šio patarimo laikosi.

Visgi gydytojai Cummingsas ir Rosenas laikosi savo. Pastarasis prisipažino The New York Times, kad nebetiki rekomenduojama 600 IU vitamino D paros doze, tiek ir bendrai jo vartojimo nauda. Remdamiesi savo tyrimu, jie ragina peržiūrėti sveikų žmonių vitamino D „nepakankamumo“ ir „deficito“ sampratas.

republic.ru

Komentarai (11)