Svaigsta galva, kai atsistojate? Gali būti klastingos ligos ženklas ()
Kai kurie žmonės, atsistoję iš sėdimos ar gulimos padėties, dėl staiga sumažėjusio kraujospūdžio gali pajusti galvos svaigimą ar net apalpti. Šis reiškinys, dažniau pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonėms, vadinamas ortostatine hipotenzija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip vadinama būklė, kai kraujas suteka į apatines galūnes ir dėl to sutrinka deguonies tiekimas į smegenis.
Kraujospūdžio sumažėjimas per pirmąją minutę po atsistojimo yra sietinas su besivystančia demencija, teigiama pirmadienį Amerikos širdies asociacijos žurnale „Hypertension“ paskelbtame tyrime.
„Nauja šiame tyrime yra kraujospūdžio kritimo reikšmė demencijos rizikai“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė ir Harvardo T. H. Čano visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos docentė Yuan Ma.
Demencijos ženklas
Tyrėjai rėmėsi dar praėjusiame amžiuje surinktais pacientų sveikatos duomenimis.
Jo dalyviams pirmojo apsilankymo metu kraujospūdis buvo tikrinamas gulint. Po to kraujospūdis buvo pamatuojamas dar penkis kartus per pirmąsias dvi minutes po atsistojimo.
Naudoti beveik 12 tūkst. pacientų, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo 55 metai, duomenys. Praėjus 26 metams maždaug 1 iš 5 susirgo demencija.
Pastebėta, kad galvos svaigimą patyrusių dalyvių sistolinis kraujospūdis („viršutinis“ skaičius) po atsistojimo staigiai sumažėdavo.
Tiems, kurių sistolinis kraujospūdis per pirmąsias 30 sekundžių po atsistojimo sumažėjo 20 mmHg ar daugiau, demencijos rizika buvo 22 proc. didesnė, palyginti su tais, kurių kraujospūdis išliko stabilus.
Kraujospūdžio sumažėjimas po pirmosios minutės turėjo daug mažesnę įtaką demencijos išsivystymo rizikai.
„Šie ankstyvieji kraujospūdžio kritimai paprastai netikrinami, kai pacientai kreipiasi į gydytojus“, – sakė Y.Ma. – Šis tyrimas rodo, kad gydytojai turi skirti daugiau dėmesio staigiam kraujospūdžio kritimui, nes tai gali būti ženklas, kad žmogui gresia didesnė demencijos rizika.“
Tiesa, tyrimas neįrodė priežastinio ryšio. Todėl negalima teigti, kad staigus kraujospūdžio sumažėjimas lemia demencijos išsivystymą arba atvirkščiai.
Pasak jos, atlikdami tolesnius tyrimus mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kas vyksta smegenyse, kad kraujospūdis staigiai krenta atsistojus.
„Sveikas žmogus turi sistemą, kuri gali palaikyti santykinai stabilų kraujospūdį“, – sakė Y.Ma. Kraujospūdis vis tiek kris, kai pakeisime padėtį iš gulimos į stovimą, tačiau tai neturėtų būti didelis ir staigus pokytis. Tiksliai nežinome, kodėl įvyksta didelis ir staigus kritimas, bet stengiamės tai suprasti. Su amžiumi jis didėja, o tai yra blogai.“
Ragina rimčiau įvertinti galvos svaigimą
Pasak gydytojo neurologo Costantino Iadecola, tyrimas patvirtina, kad medikai turi tikrinti, ar pacientai neserga ortostatine hipotenzija.
„Jei pacientas sako: „Klausykite, man šiek tiek svaigsta galva“, gydytojas turėtų patikrinti kraujospūdžio pokyčius, kurie įvyksta atsistojant.
Jei per pirmą minutę po atsistojimo kraujospūdis ženkliai sumažėja, tai turėtų būti pavojaus signalas, kad turime tuo pasirūpinti ir galbūt taikyti kokį nors gydymą, kuris sumažintų pokyčius“, – aiškino tyrime nedalyvavęs C.Iadecola.
Vyresnio amžiaus žmonėms, jau turintiems kognityvinių funkcijų sutrikimų ar pusiausvyros problemų, ortostatinė hipotenzija didina kritimų ir kaulų lūžių riziką.
Nacionalinis senėjimo institutas kritimų pavojui sumažinti pataria atlikti jėgos ir pusiausvyros pratimus, namuose įrengti naktines lemputes, prireikus naudoti lazdą ar vaikštynę.
Žmonėms, sergantiems ortostatine hipotenzija, siūloma, pavyzdžiui, mūvėti kompresines kojines ir kartu su gydytoju koreguoti vartojamus vaistus, kurie sukelia ar blogina būklę.
Tyrėja teigė, kad pokyčiai smegenyse, kurie gali išsivystyti į Alzheimerio ligą ar kitas demencijos rūšis, gali vykti daug metų prieš pasireiškiant bet kokiems simptomams.
Dėl to, pasak jos, svarbu rūpintis savimi ir nelaukiant senatvės mažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Nerūkyti, palaikyti fizinio aktyvumo lygį sveiką kūno svorį, sveikai maitintis, pakankamai miegoti, valdyti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje bei kraujospūdį.
„Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolė bent jau potencialiai sumažina Alzheimerio ligos ir demencijos tikimybę“, – sakė Y.Ma. – Tikėtina, kad nauda bus didesnė, jei pradėsite tai daryti anksti.“
„Kas naudinga širdžiai, – sakė ji, – tas naudinga ir smegenims.“
Parengta pagal Amerikos širdies asociacijos inf.
