Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas, veikiantis dieną ir naktį. Ir nors smegenys yra tiesiogiai atsakingos už žmonijos progresą ir mokslo pasiekimus, tačiau apie save ir savo struktūrą jos žino vis dar palyginti mažai.

Žinoma, mokslas turi nemažai duomenų apie smegenys ir jų veiklą, bet šie duomenys kol kas neleidžia sukurti bendros smegenų funkcionavimo teorijos. Tiesa, anatomiškai smegenys yra ištyrinėtos pakankamai išsamiai – žinoma, jog jas sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis – jų skaičius siekia bent 150 trilijonų. Šis neįtikėtinai painus tinklas sujungtas taip subtiliai, jog kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.

Smegenis sudaro baltoji ir pilkoji medžiaga. Neseniai paaiškėjo, jog baltoji medžiaga, ilgai laikyta tik pasyviu audiniu, kontroliuoja tarp neuronų sklindančius signalus ir koordinuoja darnią skirtingų galvos smegenų sričių veiklą, aktyviai veikia mokymosi procesus ir lemia smegenų veiklos sutrikimus. Taigi, nors pats neuronų tinklas jau pats savaime yra įspūdingas darinys, norint suvokti smegenų veiklą, reikia atsižvelgti ir į aplinkinės baltosios medžiagos įtaką. O tai jau visai rimtas iššūkis.

Siekiant įminti smegenų mįsles, pirmiausia reikia sudaryti pilną žmogaus smegenų "žemėlapį" tam tikslui jau startavo projektas, pavadintas "Human Connectome Project" (HCP). Plačiau apie šį projektą bei kitas smegenų tyrimo subtilybes kviečiame žiūrėti šiame Rolando Maskoliūno ir Delfi TV video reportaže.

Komentarai (3)