Pamatę ar išgirdę, kad kas nors žiovauja, galite ir jūs pradėti žiovauti. Šis reiškinys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kai kuriems gyvūnams. Tačiau kodėl žiovulys yra užkrečiamas?

Smegenų ląstelės, vadinamos veidrodiniais neuronais, gali turėti įtakos užkrečiamam žiovuliui, taip portalui „Live Science“ sakė sertifikuotas psichiatras ir „Linear Health“ medicinos patarėjas daktaras Charlesas Sweetas. 

Anot jo, veidrodiniai neuronai reaguoja į veiksmus, kuriuos stebime kituose žmonėse. Šis neurologinis mechanizmas gali paaiškinti, kodėl žiovulys taip lengvai plinta socialinėse grupėse. 

Tyrimai taip pat parodė, kad žmonės ir gyvūnai dažniau žiovauja reaguodami į pažįstamų žmonių žiovulį. Pavyzdžiui, 2013 m. atlikto tyrimo metu šunys dažniau žiovavo stebėdami, kaip žiovauja jų šeimininkas nei žiūrėdami, kaip žiovauja nepažįstamas žmogus. 

[Vokietija] Puikus būdas sumažinti šildymo sąskaitas net iki 30 %! Išmanieji radiatorių termostatai už tokias kainas, kokių Lietuvoje nebūna (Video) 7956 Nuostabiai geros kainos! Gausus komplektas Iš Vokietijos, retas atvejis Greitas ir saugus pristatymas Tuya; Zigbee; APP; Alexa; Google Home ir t. t. Išsamiau

Pasak Džono Hopkinso universiteto elgesio biologijos profesoriaus Andrew Gallupo, šį modelį, vadinamą „familiarumo šališkumu“, greičiausiai lemia dėmesio šališkumas, nes žmonės natūraliai daugiau dėmesio skiria tiems, kurie yra jų socialiniame rate. 

„Viena iš hipotezių yra ta, kad užkrečiamas žiovavimas išsivystė tam, kad grupėse būtų lengviau aptikti grėsmę, – „Live Science“ sakė jis. 

2007 m. žurnale „Evolutionary Psychology“ paskelbtame tyrime A.Gallupas su kolegomis nustatė, kad žiovulys padeda atvėsinti smegenis. Šis vėsinantis poveikis gali pagerinti žiovaujančiųjų budrumą ir protinių duomenų apdorojimo veiksmingumą. Jei žiovulys plinta grupėje, jis gali padėti padidinti grupės grėsmės suvokimą.

Kita hipotezė yra ta, kad užkrečiamas žiovavimas išsivystė siekiant palaikyti grupių sinchronizaciją. Žiovulys atitinka natūralų cirkadinį ritmą ir dažnai signalizuoja apie perėjimą nuo vienos veiklos prie kitos. Taigi, kai grupėje plinta žiovulys, jis gali padėti suderinti veiklos modelius ir elgesį, aiškino A.Gallupas. 

Šią hipotezę patvirtina neseniai atliktas laukinių Afrikos liūtų tyrimas. Tyrėjai stebėjo 19 liūtų, gyvenančių dviejose socialinėse grupėse, žiovulį ir stebėjo ryšį tarp žiovavimo užkrėtimo ir motorinės sinchronizacijos – kai individų elgesys keičiasi vienodai. Rezultatai buvo stulbinantys: liūtų, kurie „pagavo“ kito liūto žiovulį, tikimybė, kad jie atspindės pirmojo žiovavusio liūto judesius, buvo 11 kartų didesnė, palyginti su liūtais, kurie nesulaukė žiovavimo.

Pagrindinis tyrimų klausimas – ar užkrečiamas žiovulys susijęs su empatija. Atlikta keletas tyrimų, tačiau jų rezultatai nevienareikšmiai. Kai kurie tyrimai nustatė prognozuojamus ryšius, o kiti tokio ryšio neįrodė.

„Galų gale užkrečiamas žiovulys susijęs ne tiek su nuovargiu, kiek su ryšiu. Tai tylus jūsų smegenų būdas sinchronizuoti savo veiklą su aplinkiniais žmonėmis“, – sakė mokslininkas.

Komentarai ()