Daugiau suvalgoma mažesne šakute? (5)
Tyrimai atskleidė, jog naudojimasis mažesne šakute gali paskatinti suvalgyti gausesnę porciją, nei valgant didesniu įrankiu. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog viskas lyg ir turėtų būti priešingai – naudojantis mažesniu stalo įrankiu, suvalgoma mažiau. Tačiau iš tikrųjų taip tik padidinamas suvartojamo maisto kiekis, rašoma msn.co.uk.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atliekant eksperimentą, dėmesys buvo sutelktas į kąsnio dydį, maisto kiekį, įsidedamą į burną valgant, kuris kiekvieno valgančiojo atveju yra vis kitoks. Kadangi spoksoti į kažkieno burną jam kramtant ir skaičiuoti kąsnius būtų nemandagu, tyrėjai nusprendė matuodami kąsnio dydį remtis šakutės matmenimis.
Viename itališkame restorane dvejų priešpiečių ir dvejų pietų metu tyrėjai palygino, kiek suvalgė tie, kuriems buvo atnešta didesnė (kuria paimama 20 proc. daugiau maisto, nei su įprasta) ir mažesnė (kuria paimama 20 proc. mažiau už įprastą įrankį) šakutė.
Buvo pasverta kiekviena lėkštė su patiekalu prieš ir po to, kai ji buvo pateikiama. Be to, buvo atsižvelgiama į kitus faktorius: patiekalo kainą, orą, ar prieš valgant buvo ragaujama alkoholio, užkandžių.
Valgantieji lėkštėje palikdavo daugiau maisto, kuomet naudodavosi didesne šakute. Tokie rezultatai atrodo gana netikėti, turint omenyje tyrimų apie patiekiamo produkto kiekį rezultatus. Buvo atskleista, jog gausesni patiekalai ar didesnės pakuotės skatina suvalgyti daugiau.
„Gauti duomenys apie didesnės šakutės poveikį prieštarauja intuicijai“, – sako Arul Mishra, tyrimo autorė ir rinkodaros profesorė Solt Leik Sičio universitete, Jutos valstijoje.
Dar vienas netikėtumas: mokslininkai atliko panašų tyrimą, paprašydami 81 žmogaus suvalgyti makaronų salotų, tačiau ne restorane, o laboratorijos patalpose. Jiems taip pat buvo pateikiamos tokios pat, kaip ir restorane, mažos ir didelės šakutės. Dalyviams buvo leista valgyti, kiek tik norisi.
Šiuo atveju didesne šakute valgiusieji eksperimento dalyviai suvalgė daugiau patiekalo, nei besinaudoję mažesne šakute. Priešingai nei buvo pastebėta restorane.
Kyla natūralus klausimas – koks skirtumas tarp šių dviejų atvejų? A. Mishra įtaria, jog tokius skirtingus rezultatus galėjo lemti tai, jog laboratorijoje valgę dalyviai, ko gero, nebuvo išalkę ir nemokėjo pinigų už pačių išsirinktą patiekalą – valgis buvo išrinktas ir nemokamas. Taigi jų motyvacija skyrėsi nuo valgiusiųjų restorane. Pastarieji turėjo investuoti daugiau pastangų, laiko ir lėšų į savo maistą.
Tyrimą atlikusi profesorė teigė, jog lieka neaišku, kaip tokie duomenys atitiktų namuose ruošiamam maistui. Tačiau ji pataria įsijausti į savo kūno siunčiamus pasisotinimą reiškiančius signalus.
