Kodėl apkabinimai iš tiesų pagerina savijautą ()
Poveikis labiau susijęs ne su romantika ar įpročiais.
© Braden Kowitz, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Wedding_hugs.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiltas apkabinimas jau seniai laikomas vienu paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų jausti palaikymą, saugumą ir emocinį palengvėjimą. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jų poveikis labiau susijęs ne su romantika ar įpročiais, o su pagrindiniais smegenų ir kūno mechanizmais.
Remiantis moksliniame žurnale „Trends in Cognitive Sciences“ paskelbtu tyrimu, termorecepcija – kūno gebėjimas jausti šilumą ir šaltį – čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Tai vienas seniausių žmogaus pojūčių, susiformavęs gerokai anksčiau nei regėjimas ar klausa ir tiesiogiai susijęs su išlikimu. Mokslininkai pastebi, kad šilumos pojūtis lydi žmones nuo pat ankstyviausių gyvenimo etapų – net įsčiose ir pirmaisiais mėnesiais po gimimo, kai fizinis kontaktas yra pagrindinis apsaugos signalas.
|
Tyrimo autorė, psichologė Laura Cruscianelli iš Londono Karalienės Marijos universiteto, aiškina, kad smegenys šilumą suvokia kaip saugumo žymeklį. Kai žmogus jaučia kito kūno šilumą, nervų sistema tai interpretuoja kaip rūpesčio ir nekeliančio grėsmės elgesio ženklą, o tai automatiškai sumažina nerimą.
Mokslininkus ypač sudomino tai, kad šiltas fizinis kontaktas veikia ne tik emocijas, bet ir fiziškumo pojūtį. Prisilietimo ir šiluminių signalų derinys sustiprina priklausymo jausmą ir vidinę ramybę. Paprastai tariant, smegenys gauna patvirtinimą, kad kūnas yra saugus ir kontroliuojamas, o tai sustiprina stabilumo ir buvimo šioje akimirkoje jausmą.
Biologiniu požiūriu, šilti apkabinimai suaktyvina tam tikras odos nervines skaidulas, susijusias su smegenų emociniais centrais. Dėl to padidėja oksitocino, hormono, dalyvaujančio ryšio kūrime, gamyba ir sumažėja fiziologiniai streso žymenys, įskaitant širdies ritmą ir kortizolio kiekį.
Tyrimo bendraautoris neurologas Gerardo Salvato pabrėžia, kad šie rezultatai turi ir klinikinę reikšmę. Sutrikusi temperatūros ir kūno pojūčių suvokimas dažnai stebimas sergant depresija, valgymo sutrikimais ir tam tikromis neurologinėmis ligomis. Visų pirma, pacientai po insulto, patiriantys termoreguliacijos problemų, gali jausti atsiribojimą nuo savo kūno ar tam tikrų jo dalių.
Tyrėjai mano, kad gilesnis šilumos ir fizinio kontakto vaidmens supratimas galėtų turėti įtakos psichikos ir psichosomatinių sutrikimų gydymo metodams. Paprastos šiltos lytėjimo sąveikos formos gali tapti palaikymo ir reabilitacijos programų dalimi.
Taigi, noras apkabinti arba būti apkabintam pasirodo esąs daugiau nei emocinis impulsas. Tai esminis biologinis poreikis, signalizuojantis smegenims apie saugumą, pilnatvę ir savo realybės pajautimą.
