Genetiškai modifikuoti ryžiai – kraujo gamybai (0)
Mokslininkai genetiškai modifikavo ryžius, kad galėtų išgauti esminį žmogaus kraujo komponentą ir sukurtų alternatyvą donorystei. Baltymas, išgaunamas iš ryžių, turinčių panašių į žmogaus genus, ir gali būti naudojamas ligoninėse, gydant smarkius nudegimus ar siekiant padėti pacientams, netekusiems daug kraujo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai tikina, kad jau netrukus jie sukurs visavertę ir saugią alternatyvą donorų kraujui, kurio pasiūla pastaruoju metu labai sumažėjo, nes stinga donorų. Be to, bus išvengta tokių ligų kaip ŽIV ir hepatitas.
Šiuo metu vien Didžiojoje Britanijoje kas dieną reikia beveik milijono (daugiau nei 900 000) litrų kraujo. Vis dėlto kraujo duoda tik 4 % tinkamų donorystei gyventojų, rašo Telegraph.co.uk.
Gautas kraujas suskirstomas į tris komponentus – raudonuosius kraujo kūnelius, trombocitus, reikalingus kraujo krešėjimui, ir plazmą, kurią sudaro baltymas – žmogaus serumu vadinamas albuminas (angl. Human Serum Albumin). Pastarasis paprastai duodamas pacientams, netekusiems daug kraujo.
Augindami genetiškai modifikuotus ryžius, mokslininkai tikina, kad iš jų bus galima pagaminti žmogaus serumą albuminą (ŽSA) ir naudoti jį ligoninėse. Albuminas – tai baltymas, kurio žmogaus kraujyje yra daugiausiai. Jis atlieka svarbų vaidmenį išnešiojant po visą kūną hormonus ir mineralus, valant toksinus, reguliuojant kraujospūdį.
Tyrimo vadovas Daichangas Yangas iš Vuhano universiteto centrinėje Kinijoje, patvirtina, kad žmogaus serumas – ypatingos svarbos baltymas žmogui, o jo pasaulinė metinė paklausa – net 500 tonų.
„Šiuo metu ŽSA gaunamas daugiausia iš žmogaus kraujo plazmos, kurio pasiūla – ribota, o paklausa – ypač didelė, – sako mokslininkas. – Be to, naudojant žmogaus kraujo plazmos albuminą, rizikuojama pacientą apkrėsti krauju pernešamomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV ir hepatitas.“
Profesorius D. Yangas kartu su kolegomis išvystė techniką, pasitelkiant specialią bakteriją įdiegti žmogaus genus į azijietiškus ryžius, kad jie galėtų tapti biologinėmis „gamyklomis“, galinčios gaminti baltymus, identiškus žmogiškiesiems.
Naujausias tyrimas, publikuotas „Journal of the Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale, parodė, kad šie mokslininkai į ryžius sėkmingai įterpė žmogaus serumo albuminą koduojančią DNR ir taip sugebėjo sukurti baltymą, chemiškai ir fiziškai identišką esančiam žmogaus kraujyje.
Nors atrodytų, kad žmogaus serumo gamybos metodas yra kur kas mažiau prieštaringas, tikėtina, kad jis įžiebs genetiškai modifikuotų produktų gamybos opozicijos baimes dėl tokių produktų saugumo ir diskusijas dėl žmogaus genų maišymo su kitomis rūšimis.
Vis dėlto kinų mokslininkas, tokio metodo kūrėjas D. Yangas tikina, kad baltymas, gaunamas iš ryžių, yra visiškai identiškas žmogaus kraujyje esančiam ŽSA. Bandymai su graužikais taip pat parodė, kad jokių neigiamų reakcijų nebuvo.
Be to, bandymų metu įrodyta, kad šis baltymas lygiai taip pat palengvina sergančių ciroze žiurkių simptomus, kaip tai daro natūralus, žmogaus kraujyje randamas baltymas.
Profesorius tikisi, kad iš genetiškai modifikuotų ryžių bus galima išgauti ir kitokių žmogaus kraujyje randamų baltymų, tokių kaip hemoglobinas, suteikiantis šiam raudoną spalvą ir išnešiojantis deguonį po visą organizmą, bei imunoglobulinas – vienas svarbiausių baltymų sėkmingai imuninės sistemos veiklai.
