Gydytojas griauna itin gajų mitą apie šalčius ir virusus. „Viskas yra visiškai priešingai“ ()
Šalčiai sugrįžta kiekvieną žiemą.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/sick-woman-lying-on-ground-surrounded-by-tissues-while-working-6029056/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Galiausiai jie iššaldys visus šiuos virusus“, – dažnai girdime. Tačiau tai vienas iš labiausiai įsišaknijusių sveikatos mitų.
„Virusus laikome laboratorijose -80 laipsnių Celsijaus temperatūroje“, – sako lenkų gydytojas dr. Paweł Grzesiowski. „Užuot juos sunaikinusi, žema temperatūra dažnai padeda jiems išgyventi. O mūsų organizmui – visiškai priešingai.“
Kai temperatūra nukrenta iki kelių ar net dešimčių laipsnių žemiau nulio, daugelis mūsų instinktyviai žiemą laikome natūraliu „dezinfekantu“. Jei šaltis naikina ląsteles, išsaugo maistą ir naikina augalų kenkėjus, galbūt jis taip pat „išvalo“ orą nuo virusų?
Dr. Paweł Grzesiowski sugriovė šį mitą, paaiškindamas, kas iš tikrųjų nutinka virusams ir bakterijoms esant žemai temperatūrai – ir kodėl žiemą sergame dažniau.
Šaltis jo nenužudo, tik užmigdo
„Ne, žema temperatūra virusų nesunaikins“, – tiesiai šviesiai sako dr. Paweł Grzesiowski. „Žemoje temperatūroje mikroorganizmai tampa mažiau aktyvūs, bet jie išgyvena. Laboratorijose virusus užšaldome iki -80 laipsnių Celsijaus.“
|
Virusas nėra „gyva būtybė“ klasikine prasme. „Tai baltymų raizginys, genetinis fragmentas, kuris tiesiog sklando aplinkui“, – aiškina gydytojas. Šaltis jo nenužudo. Jis tiesiog sustabdo jo aktyvumą.
Šis mechanizmas paaiškina, kodėl žiemą visame pasaulyje pastebimas reikšmingas kvėpavimo takų infekcijų padidėjimas. Kaip rodo „ScienceAlert“ cituojami tyrimai, daugelis kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripo virusus ir koronavirusus, ilgiau išgyvena ir išlieka užkrečiami šaltomis, sausomis sąlygomis. Žema temperatūra ir maža drėgmė ne tik nekenkia jiems, bet ir skatina jų stabilumą aplinkoje.
Be to, yra oro fizika. Sausomis žiemos sąlygomis mikroskopiniai lašeliai, išsiskiriantys kvėpuojant, kalbant, kosint ar čiaudint, išgaruoja greičiau, virsdami dar mažesnėmis dalelėmis. Tyrimai rodo, kad šie smulkesni aerozoliai ilgiau išsilaiko ore, todėl padidėja tikimybė, kad juos įkvėptų kiti. Praktiškai tai reiškia, kad šaltas, sausas oras ne tik skatina virusų išgyvenimą, bet ir palengvina jų „kelią“ pas kitą šeimininką.
Taip pat labai svarbu, kas vyksta kūno viduje. „Burnos ir nosies gleivinės išlieka vėsios daug ilgiau. Ir tai yra momentas, kai virusas turi geriausias sąlygas pulti“, – aiškina dr. Grzesiowski.
Šią situaciją dar labiau sustiprina fiziologinių tyrimų duomenys, paskelbti žurnale „The Journal of Allergy and Clinical Immunology“. Įkvėpus šalto oro, sumažėja temperatūra nosyje ir kvėpavimo takuose, todėl susiaurėja kraujagyslės. Sumažėjusi kraujotaka reiškia sumažėjusį imuninių ląstelių tiekimą į nosies ir gerklės gleivinę. Vietinis imuninis atsakas – pirmoji gynybos linija, kuri paprastai padeda pagauti ir neutralizuoti virusus prieš įvykstant infekcijai – tampa mažiau veiksminga.
Tyrimai taip pat rodo, kad šaltis ir su juo susijęs fiziologinis stresas gali sutrikdyti kvėpavimo funkciją, ypač žmonėms su jautria kvėpavimo sistema. Dėl to susilpnėja pradinės organizmo apsaugos barjerinės savybės.
Todėl ir kilo terminas „peršalimas“: ne todėl, kad šaltis „sukuria“ virusus, o todėl, kad šaltas, sausas oras tuo pačiu metu padeda jiems išgyventi, ilgiau išlikti aplinkoje ir lengviau įsitvirtinti atšalusiuose žmogaus kvėpavimo takuose. Šaltis nesukelia infekcijos, tačiau padidina tikimybę, kad kontaktas su virusu sukels ligą.
O bakterijos?
Dr. Grzesiowski taip pat atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą. „Bakterijos yra šiek tiek kitokios, nes jos yra didesnės struktūros ir jose yra vandens, todėl joms „atšilti“ reikia daugiau laiko“, – aiškina gydytojas. Praktiškai tai reiškia, kad stiprių šalčių laikotarpiu mažesnė bakterijų sukeltų staigių epidemijų tikimybė.
„Šiuo metu nematome salmoneliozės ar meningokokų epidemijų“, – pabrėžia jis. „Bakterinės ligos labai dažnai pasireiškia kaip virusinės infekcijos komplikacija. Virusas atveria kelią bakterijoms“, – aiškina dr. Grzesiowski.
Taip pat svarbus ir perdavimo būdas. „Virusas gali skraidyti oru ir būti perduodamas dideliais atstumais. Bakterijoms paprastai reikalingas glaudus kontaktas, maždaug metro atstumas tarp žmonių“, – sako jis. Todėl šaltis „neišvalo“ patogenų erdvės, o pakeičia jų dinamiką. Virusai, būdami lengvesni ir atsparesni šalčiui, labai gerai toleruoja žiemos sąlygas. Bakterijos dažniau „laukia“ momento, kai viruso nusilpęs organizmas atvers joms kelią.
Biologiniu požiūriu, šaltis iš tikrųjų gali būti virusų sąjungininkas. Žemoje temperatūroje jų baltymų ir lipidų apvalkalai yra stabilesni. Be to, žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose, šildomose patalpose, kur oras sausas, o vėdinimas gali būti prastas. Tai ideali aplinka virusams plisti – ne todėl, kad virusai „atsiranda“, o todėl, kad jie lengviau plinta iš žmogaus žmogui.
Ar šaltis pavojingesnis už virusus?
Dr. Paweł Grzesiowski atkreipia dėmesį, kad su dideliais šalčiais susijusi rizika sveikatai nesibaigia vien infekcijomis. „Žema temperatūra reikalauja intensyvaus šildymo, o tai lemia daug didesnį smogą“, – sako jis. Kietosios dalelės ir cheminiai teršalai dar labiau apkrauna kvėpavimo sistemą ir visą kūną. „Vis daugiau žmonių guldomi į ligonines ne tik dėl infekcijų, bet ir dėl prastos oro tolerancijos“, – pabrėžia jis, ypač atkreipdamas dėmesį į miestų rajonus, kuriuose vis dar vyrauja iškastinio kuro šildymas.
Antra rimta grėsmė yra pats šaltis. „Žmogus negali ilgai išgyventi tokioje stingdančioje temperatūroje. Per valandą ar dvi, jei žmogus netinkamai apsirengęs, gali patirti hipotermiją, kuri galiausiai tampa mirtina ir negrįžtama“, – perspėja gydytojas. Kritimai, alpimas, alkoholis, nuovargis – tokiomis sąlygomis tragedija gali įvykti greičiau nei manote.
Taigi, ar šaltis turi kokią nors naudą sveikatai? „Nematau jokių teigiamų aspektų tokiame staigiame ir stipriame temperatūros kritime“, – tiesiai šviesiai sako dr. Grzesiowski. Tačiau jis pabrėžia, kad viena yra ekstremali šalčio banga, o visai kas kita – reguliarus, kontroliuojamas šalčio poveikis.
„Teigiamas poveikis pasireiškia, kai kūnas sistemingai veikiamas žemos temperatūros – kaip žiemos maudynių atveju. Tai savotiška treniruočių forma. Mokslas į tai žiūri atsargiai, tačiau žinome, kad tada organizmas gamina kitokio tipo riebalinį audinį, kuris geriau apsaugo nuo šalčio“, – aiškina gydytojas.
Tačiau tai nėra „natūrali vakcina“ nuo virusų. Grūdinimas gali pagerinti atsparumą šalčiui ir kai kurias organizmo reakcijas, tačiau jis neišnaikina patogenų iš aplinkos ir nepadaro jų mažiau pavojingų. „Virusas vis tiek yra virusas. Ir šaltis jo vis tiek nenužudo“, – aiškiai teigia ekspertas.
