Panika be telefono? Mokslininkai perspėja: tavo smegenys jau pasikeitė ()
Tiesa apie skaitmeninį narkotiką jūsų kišenėje.
© Polygon data were generated by Database Center for Life Science (DBCLS), CC BY-SA 2.1 JP | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cerebral_hemisphere_-_animation.gif
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nomofobija – nerimo sutrikimas, susijęs su baime būti be telefono – iki 2025 m. tapo pasauline problema. Šis terminas iš pradžių atsirado po 2008 m. atlikto britų tyrimo, tačiau šiandien ekspertai kalba apie tikrą skaitmeninės priklausomybės epidemiją.
Remiantis „Statista“ duomenimis, vidutiniškai žmonės savo išmaniuosius telefonus atrakina iki 150 kartų per dieną. Europoje problemiškas socialinės žiniasklaidos naudojimas tarp paauglių išaugo iki 11 %, palyginti su 7 % 2018 m.
2024 m. atlikti studentų tyrimai rodo, kad nuo 40 % iki 70 % jaunų žmonių patiria vidutinio sunkumo ar sunkius nomofobijos simptomus. Apie 80 % gyventojų kasdien naršo internete, o telefonas dažnai tampa naujienų, bendravimo su artimaisiais ir begalinio naršymo šaltiniu.
|
Mokslininkai perspėja: tavo smegenys jau pasikeitė. Neuromokslininkai priklausomybę priskiria dopamino sistemai: kiekvienas pranešimas ar „patinka“ aktyvuoja tuos pačius atlygio mechanizmus kaip ir azartiniai lošimai ar psichoaktyvūs stimulai. Laikui bėgant, smegenys pripranta prie šių impulsų, o ekrano nebuvimas sukelia nerimą, dirglumą ir tuštumos jausmą. Papildomas veiksnys yra FOMO – baimė praleisti svarbią informaciją.
Tipiniai nomofobijos simptomai yra padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys, nuolatinis akumuliatoriaus tikrinimas ir vadinamasis „phubbing“ (liet. „fabavimas“), kai žmogus, žiūrėdamas į ekraną, ignoruoja kitus. Ekspertai pažymi, kad priklausomybė veikia ne tik psichiką, bet ir fizinę sveikatą: dėl mėlynos šviesos pablogėja miegas, sumažėja koncentracija, atsiranda kaklo ir riešų skausmai, padidėja nerimo ir depresijos lygis.
Ekspertai pabrėžia, kad pirmas žingsnis įveikiant problemą yra savo skaitmeninių įpročių suvokimas. Rekomenduojamos praktinės priemonės apima laiko ribojimą socialinėje žiniasklaidoje, nereikalingų pranešimų išjungimą, „zonų be įtaisų“ kūrimą namuose ir laiko prie ekrano pakeitimą fiziniu aktyvumu bei tiesiogine sąveika. Sudėtingesniais atvejais veiksminga laikoma kognityvinė elgesio terapija, kurios sėkmės rodiklis siekia iki 80 %, remiantis 2024 m. metaanalizėmis.
Ekspertai rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į vaikus ir paauglius, kurie yra labiausiai pažeidžiami skaitmeninės priklausomybės. Šeimos taisyklės dėl įtaisų naudojimo ir bendros veiklos neprisijungus prie interneto laikomos svarbiomis prevencinėmis priemonėmis.
Tyrėjai sutinka: išmaniesiems telefonams vis labiau integruojantis į kasdienį gyvenimą, gebėjimas sąmoningai valdyti santykius su technologijomis tampa pagrindiniu psichologinės gerovės palaikymui. Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Elgesio priklausomybės“.
