Lėtinio nuovargio sindromas: kaip atskirti, kad jau visai blogai?  (4)

Visišku organizmo išsekimu pasireiškiantis Lėtinis nuovargio sindromas (LNS) – „premija” už našumą poilsio sąskaita. Ypač dažnai nuo jo kenčia dirbantys didelės konkurencijos ir atsakomybės sąlygomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak specialistų, lėtinis nuovargis neišnyksta net pailsėjus ir dar labiau paaštrėja užsiimant fizine bei protine veikla. Kokie pervargimo požymiai ir kaip atskirti, kada jau visai blogai, pasakoja Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Kirkutis bei Natūralaus gydymo centro vadovė, gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidento teigimu, žmogus yra darniai veikiančių sistemų rinkinys. „Tačiau visos sistemos turi kompensacines ribas ir jeigu jos pažeidžiamos, vyksta pokyčiai. Kitaip tariant, prasideda ligos“, – sake biomedicinos mokslų daktaras A. Kirkutis.

Dirbdamas kardiologu, gydytojas stebi pacientų širdies ritmo pokyčius ir mato, jog sutrikimai dažniausiai atsiranda nuo emocinių ar fizinių krūvių pavargusiems žmonėms. „Kai dėl to peržengiamos ribos, atsiranda širdies permušimai, dažno arba reto plakimo požymiai ir panašiai“, – atkreipė dėmesį daktaras.

Sunegaluoja dirbantys naktį

A. Kirkučio žodžiais, žmogus labai įdomiai sukonstruotas: jo pagrindas – ryšys tarp smegenų ir raumenų. „Smegenys kažką sugalvoja, raumenys kažką padaro. Šiuos impulsus perduoda nervų sistema, todėl ji greičiausiai ir pavargsta. Tai reguliuoja dvi nervų sistemos dalys – simpatinė ir parasimpatinė, tai yra aktyvinimas ir slopinimas“, – aiškino gydytojas.

Pasak kardiologo, žmogus yra lyg iš dvejų dalių – kaip in ir jan, pliusas ir minusas. „Taigi, kiekviena žmogaus ląstelė dirba šiuo balansu – aktyvinimo ir slopinimo. Jei vyksta aktyvinimas, padaromas darbas, sistema turi atsistatyti. Vyksta slopinimas. Panašiai kaip kad dieną žmogus aktyvus, o naktį pasyvus. Todėl pas mus labai dažnai pakliūna naktį dirbantys žmonės, nes nepailsi jų nervų sistema“, – sakė Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas.

Kardiologo teigimu, širdies aritmija – tik vienas iš pervargimo požymių, o jų būtų galima priskaičiuoti „šimtus tūkstančių: kiekviena sistema turi savų“.

„Bet kokia liga yra vienoks ar kitoks pervargimas, – įsitikinęs A. Kirkutis. – Vydūnas yra pasakęs, jog žmogus iš principo turi būti sveikas. Bet kai ribos pažeidžiamos, pasireiškia liga ar nemalonus simptomas – galime vadinti kaip norime“.

Ligonių visuomenė

Paklaustas, ką mano apie vaistus nuo nuovargio, kurie pavasariop pradedami aktyviai reklamuoti, kardiologas priminė, jog vaistai nuima skausmą, stabdo ar pagreitina širdies darbą, bet jokiu būdu nesudaro žmogui galimybės pailsėt.

„Pailsėti tai reiškia duoti laiko ir resursų, kad sistema sugrįžtų į pirminę padėtį. O vaistai tėra blogio, kuris reiškiasi skausmu ar kitu simptomu, užslopinimas stipresniu blogiu“, – sakė Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, pabrėždamas, jog skausmas tai organizmo siunčiamas signalas, kad kažkas negerai, o vaistai tą signalą malšina.

A. Kirkučio žodžiais, pas gydytoją ateina pacientai, kurie ilgą laiką ignoravo savo kūno ir dvasios poreikius.

„Todėl visa mūsų visuomenė tampa ligonių visuomene, o farmacinė pramonė iš esmės tik slopina simptomus. Svarbiausia atrasti ir panaikinti problemos priežastį, nes vaistai suteikia tik trumpalaikį pagerėjimą. Nustojus jiems veikti išlenda kitas pakenkimas ir simptomas“, – įsitikinęs Klaipėdos universiteto profesorius.

Paklaustas, ką patartų pervargusiems žmonėms, A. Kirkutis pabrėžė, jog svarbiausia susivokti situacijoje, kurioje atsidūrei. „Tada žmogus pats randa išeitį. Supratus, kas sukėlė pervargimą, reikia sau leisti pailsėti“, – sake kardiologas.

A. Vaivarienė: žmonės nebemoka skųstis

Natūralaus gydymo centro vadovei, gydytojai homeopatei Aivai Vaivarienei baisiausia, kad žmonės nebemoka skųstis. Moka pasakyti, kokia jiems liga, bet nebesuformuluoja, ką ir kaip jiems skauda.

„Daktarai irgi nebesiklauso pacientų skundų. Jie gydo „tyrimus“, „pasėlius“, „rentgeno nuotraukas“, bet nesiklauso ligonių. Tas pats pasakytina ir apie nuovargį, nes jis nėra objektyvus požymis, jo negalima pamatyti, nėra matavimo vieneto, kuris nusakytų, kiek žmogus pavargęs ir ar jis neišsigalvoja, kad taip yra“, – kalbėjo homeopatė.

A. Vaivarienės žodžiais, nuovargis gali net neturėti išorinių požymių, nes, pvz., pajuodę paakiai gali rodyti, kad žmogus blogai miegojo vos vieną naktį.

„Svarbiausia, kaip žmogus jaučiasi, nes išvaizda gali būti apgaulinga. Tuo tarpu išsekimą gali lemti persirgta liga ar emocinė trauma, pagaliau netinkamas dienos režimas. Nerasi tablečių, kurios kompensuos miego stygių. Tačiau jeigu silpnumo priežastis – vitamino D trūkumas, kuris būdingas žiemą ar dėl žalumynų stokos nepakankamai gaunamo vitamino C trūkumas, tai galima kompensuoti ir tabletėmis, – sakė DELFI pašnekovė.

Geriau stimuliuotis šaltu dušu

Gydytojos žodžiais, kai esame pavargę, mėgstam organizmą „mušti“ kava, tačiau tuščiai jo stimuliuoti nėra prasmės. Geriau „pasimušti“ šaltu dušu, krosu ar kitais dalykais – ir tai bus sveikiau.

Ar pervargimas pakankama priežastis kreiptis į gydytoją?

Pasak homeopatės, svarbu įvertinti, kiek tas nuovargis tęsiasi, ar jaučiamas tik ryte, ar visą dieną, kiek prasta savijauta tęsiasi? „Jeigu nuovargis ilgalaikis, žmogus iš pat ryto atsikelia ir neatsigaivalioja visą dieną, tai trunka savaitėmis ar mėnesiai, reikia kreiptis į gydytojus“, – sakė natūralios medicinos šalininkė, pridurdama, jog taip paprastai žmonės ir daro.

Sufleruoja apie ligą

Vis dėlto, gydytojos nuomone, rimtas pervargimas paprastai būna kokių nors ligų palydovas.

„Nuovargio jausmą gali lemti ne tik esanti, bet ir persirgta liga: sinusitas, ilgalaikis bronchitas ar gripas. Man atrodo, visiems pažįstamas pojūtis, kai sirgdami nieko nenorime veikti, tik drybsoti. Po ligos irgi kurį laiką jautiesi kaip išgręžtas ir prireikia savaitės ar kelių, kad atsigautum. Lygiai taip pat ir su lėtiniais susirgimais, kurie gali sustiprinti nuovargio jausmą“, – atkreipė dėmesį A. Vaivarienė.

Tačiau žmogus gali jaustis pavargęs ir tuomet, kai visi jo tyrimai yra geri, nes nuovargio jausmas yra subjektyvus.

„Jei taip yra, reikėtų pačiam pabandyti pasiaiškinti, kodėl. Jeigu esi sveikas, tavo tyrimai geri, gražiai atrodai, kodėl jautiesi pavargęs? Gal pakaktų sureguliuoti dienos režimą, vakare mažiau laiko praleisti prie televizoriaus, nes ryte sunku keltis? O gal iš tiesų kasdien geriu po 8 puodelius kavos nes kitaip nepavelku kojų? Man atrodo, esu darbingas, bet iš tiesų be kavos jausčiausi labai pavargęs ir daug prasčiau atrodyčiau? Svarbu nenumoti ranka į savijautą ir pirmiausia pačiam pagalvoti, kas su tavimi vyksta. Organizmas signalus siunčia visada ir jie yra labai tikslūs. Jis kaip labai protinga aparatūra, be reikalo netrukdo. O jei trukdo, reiškia iš tiesų yra problema, nes šiaip sau niekas nevyksta. Negalavimas – tarsi raudona lemputė, raginanti pagalvoti, ką sąmoningai ar nesąmoningai ne taip darai ir ką gali pats pakeisti. Jei nežinai, gali aptarti su daugiau žinančiu“, – patarė Natūralaus gydymo centro vadovė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ieva Urbonaitė-Vainienė
(8)
(0)
(0)

Komentarai (4)