Psichologas: brangių automobilių vairuotojai demonstruoja „tam tikrą deficitą“ (14)
Automobilius vairuotojai renkasi neatsitiktinai, sako psichologai. Anot jų, mašinos markė ir dydis gali išduoti ne tik jūsų piniginės storį ir charakterį, bet ir tai, ar esate tvarkingas, agresyvus ir (ne)stokojantis pasitikėjimo savimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Psichologas: brangių automobilių vairuotojai demonstruoja „tam tikrą deficitą“
Lietuvos psichologai taip pat sutinka, kad automobilio markė iš tiesų gali atspindėti vairuotojo charakterį. Tačiau jų teigimu, nemažiau svarbu atsižvelgti į transporto priemonės dydį ir kainą. Be to, vairuotojo elgesys kelyje be žodžių išduoda žmogaus socialinę padėtį ir jo psichologinę būklę.
Psichologas Gediminas Navaitis linkęs manyti, kad bent kartą visi esame iš žmogaus aprangos, daiktų ar gyvenamosios vietos sprendę apie jį patį. Jis teigė, kad toks spėjimas kartais gali ir suklaidinti. Tačiau netrukus pridūrė, kad ši išimtis labiau tinka atskiram žmogui, bet ne ištisai grupei: „Jeigu kalbame ne apie atskirą žmonių grupę, bet apie žmonių visumą, paprastai mūsų pastebėjimai būna teisingi.“
Automobilį, kaip ir visus kitus daiktus, psichoterapeuto Raimundo Milašiūno nuomone, žmogus renkasi pagal savo vidinį pasaulį. Anot jo, prabangia mašina kai kada gali būti siekiama kompensuoti vaikystės nepriteklių. Kitaip tariant, jei žmogui vaikystėje ko nors trūko arba jis tiesiog jautė pavydą kaimynui, sukiojančiam naujutėlaitės transporto priemonės vairą, vėliau, atsiradus daugiau pinigų, jam gali kilti noras nusipirkti prabangų automobilį ir tokiu būdu pridengti kažkada neįgyvendintus siekius.
R. Milašiūno teigimu, dažniausiai už paskutinius pinigus perkantys naujas mašinas paprasčiausiai stokoja pasitikėjimo savimi: „Kažkur neįgyvendintas pasitikėjimas savimi. Jaučiamas nenoras atsilikti, norima būti tokiu kaip žurnalų viršelių žvaigždės. Tokie žmonės stokoja vidinio savasties baigtinumo, rodo tam tikrą deficitą, pasitikėjimo stoką. Turtingiems žmonėms, sėdantiems į paprastus automobilius, dažniausiai nereikia nieko įrodinėti. Jie taip elgiasi nenorėdami nieko pademonstruoti. Jiems užtenka pasitikėjimo savimi. Iš kitos pusės – turtingi verslininkai sėda į mažus automobilius, nes jie gali nenorėti demonstruoti turtų. Jie gali norėti kažką paslėpti.“
Didelių mašinų vairuotojai savimi nepasitiki, mažų – nenori nieko įrodinėti
Ką apie asmenybę sako dideli automobiliai? R. Milašiūno žodžiais, tai nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo ženklas. Todėl sėdantys į galingus visureigius dažniausiai bando demonstruoti jėgą, kurios jiems savyje trūksta. Pašnekovas pastebėjo, kad tokias mašinas dažnai renkasi pasiturinčių verslininkų žmonos, kurios kitur negali save realizuoti. Jos jaučiasi paliktos, pamirštos, todėl prarastą pasitikėjimą savo jėgomis bando kompensuoti dideliu visureigiu.
Vis dėlto yra susiformavęs požiūris, kad dažniausiai mažus automobilius renkasi moterys, tačiau R. Milašiūnas atkreipia dėmesį, kad juos gali įsigyti ir vyrai, nenorintys išsiskirti, taip pat tie, kuriems nesvarbu, ką apie juos pagalvos kiti. Tokie žmonės savimi pasitiki ir jiems nereikia nieko įrodinėti.
Be to, G. Navaitis teigė, kad automobilius galima skirstyti į vyriškus ir moteriškus. Pasak jo, moterims priimtinesnės tos markės, kurių priekis šiek tiek suapvalintas. Tuo tarpu vyriški dažniau būna grubesni. „Automobilių pardavėjai vienus automobilius pristato kaip vyriškus, kitus – kaip moteriškus, ir naudoja specialius aksesuarus“, - tęsė jis.
BMW – norintiems pabrėžti savo vyriškumą
Renkantis automobilio markę, R. Milašiūno manymu, vairuotojai neretai atsižvelgia ir į savo charakterį. Todėl mėgstantys dominuoti, parodyti savo jėgą linkę rinktis mersedesus. Tačiau šiuos automobilius gali rinktis ir labiau konservatyvūs žmonės. O vokiškieji BMW kur kas labiau traukia agresyvesnius vairuotojus.
Tuo tarpu G. Navaitis priduria, kad agresyvesniems vairuotojams išsirinkti BMW markės automobilį padeda į tokius žmones tikslingai nukreipta reklama, šias mašinas vaizduojanti kaip galingas ir sportiškas. „Kai kuriems vyrams svarbu pabrėžti savo vyriškumą. Jie gali sąmoningai to norėti. Todėl reklama nukreipta į šitą pirkėjų grupę. Ta reklama yra paveiki“, - kalbėjo psichologas.
Iki šiol egzistuoja požiūris, kad nebrandžios asmenybės renkasi golfus. Su tuo sutinka ir R. Milašiūnas, pridurdamas, kad renkantis šios markės mašiną išreiškiamas noras įsitraukti į grupę, kurios pasaulėvoka sutampa su tavąja.
Ką išduoda vairavimo kultūra?
Jo įsitikinimu, ne tik automobilio markė, bet ir vairavimo kultūra atskleidžia charakterį: „Svarbu ne tik automobilis, bet ir vairavimo kultūra. Jeigu aš prie vairo nusispjaunu į aplinkinius, pademonstruoju savasties deficitą. Aš parodau, kad esu aukštesnis. Bet juk tas, kuris stengiasi kažką pademonstruoti, pasitikėjimo savyje neturi. Kuo žmogus stengiasi daugiau parodyti, tuo mažiau jis turi.“
Su tuo sutiko ir G. Navaitis, teigiantis, kad iki šiol yra prabangių automobilių vairuotojų, kurie tiki kelyje turį žymiai daugiau teisių už kitus. Jo įsitikinimu, toks požiūris neparodo vairuotoją iš gerosios pusės. „Manyčiau, kad tai rodo žmogaus tuštybę ir nebrandumą. Taip elgiasi paaugliai, kurie vienas kitam giriasi, kad turi prabangesnį mobilų telefoną, taip elgiasi vaikai, kurie aiškinasi, kieno žaislas didesnis. Brandus žmogus tokį elgesį turi išaugti, bet ne visi išauga. Tai neparodo žmogų iš geriausios pusės“, - reziumavo pašnekovas.
Lietuvos psichologai taip pat sutinka, kad automobilio markė iš tiesų gali atspindėti vairuotojo charakterį. Tačiau jų teigimu, nemažiau svarbu atsižvelgti į transporto priemonės dydį ir kainą. Be to, vairuotojo elgesys kelyje be žodžių išduoda žmogaus socialinę padėtį ir jo psichologinę būklę.
Psichologas Gediminas Navaitis linkęs manyti, kad bent kartą visi esame iš žmogaus aprangos, daiktų ar gyvenamosios vietos sprendę apie jį patį. Jis teigė, kad toks spėjimas kartais gali ir suklaidinti. Tačiau netrukus pridūrė, kad ši išimtis labiau tinka atskiram žmogui, bet ne ištisai grupei: „Jeigu kalbame ne apie atskirą žmonių grupę, bet apie žmonių visumą, paprastai mūsų pastebėjimai būna teisingi.“
Automobilį, kaip ir visus kitus daiktus, psichoterapeuto Raimundo Milašiūno nuomone, žmogus renkasi pagal savo vidinį pasaulį. Anot jo, prabangia mašina kai kada gali būti siekiama kompensuoti vaikystės nepriteklių. Kitaip tariant, jei žmogui vaikystėje ko nors trūko arba jis tiesiog jautė pavydą kaimynui, sukiojančiam naujutėlaitės transporto priemonės vairą, vėliau, atsiradus daugiau pinigų, jam gali kilti noras nusipirkti prabangų automobilį ir tokiu būdu pridengti kažkada neįgyvendintus siekius.
R. Milašiūno teigimu, dažniausiai už paskutinius pinigus perkantys naujas mašinas paprasčiausiai stokoja pasitikėjimo savimi: „Kažkur neįgyvendintas pasitikėjimas savimi. Jaučiamas nenoras atsilikti, norima būti tokiu kaip žurnalų viršelių žvaigždės. Tokie žmonės stokoja vidinio savasties baigtinumo, rodo tam tikrą deficitą, pasitikėjimo stoką. Turtingiems žmonėms, sėdantiems į paprastus automobilius, dažniausiai nereikia nieko įrodinėti. Jie taip elgiasi nenorėdami nieko pademonstruoti. Jiems užtenka pasitikėjimo savimi. Iš kitos pusės – turtingi verslininkai sėda į mažus automobilius, nes jie gali nenorėti demonstruoti turtų. Jie gali norėti kažką paslėpti.“
Didelių mašinų vairuotojai savimi nepasitiki, mažų – nenori nieko įrodinėti
Ką apie asmenybę sako dideli automobiliai? R. Milašiūno žodžiais, tai nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo ženklas. Todėl sėdantys į galingus visureigius dažniausiai bando demonstruoti jėgą, kurios jiems savyje trūksta. Pašnekovas pastebėjo, kad tokias mašinas dažnai renkasi pasiturinčių verslininkų žmonos, kurios kitur negali save realizuoti. Jos jaučiasi paliktos, pamirštos, todėl prarastą pasitikėjimą savo jėgomis bando kompensuoti dideliu visureigiu.
Vis dėlto yra susiformavęs požiūris, kad dažniausiai mažus automobilius renkasi moterys, tačiau R. Milašiūnas atkreipia dėmesį, kad juos gali įsigyti ir vyrai, nenorintys išsiskirti, taip pat tie, kuriems nesvarbu, ką apie juos pagalvos kiti. Tokie žmonės savimi pasitiki ir jiems nereikia nieko įrodinėti.
Be to, G. Navaitis teigė, kad automobilius galima skirstyti į vyriškus ir moteriškus. Pasak jo, moterims priimtinesnės tos markės, kurių priekis šiek tiek suapvalintas. Tuo tarpu vyriški dažniau būna grubesni. „Automobilių pardavėjai vienus automobilius pristato kaip vyriškus, kitus – kaip moteriškus, ir naudoja specialius aksesuarus“, - tęsė jis.
BMW – norintiems pabrėžti savo vyriškumą
Renkantis automobilio markę, R. Milašiūno manymu, vairuotojai neretai atsižvelgia ir į savo charakterį. Todėl mėgstantys dominuoti, parodyti savo jėgą linkę rinktis mersedesus. Tačiau šiuos automobilius gali rinktis ir labiau konservatyvūs žmonės. O vokiškieji BMW kur kas labiau traukia agresyvesnius vairuotojus.
Tuo tarpu G. Navaitis priduria, kad agresyvesniems vairuotojams išsirinkti BMW markės automobilį padeda į tokius žmones tikslingai nukreipta reklama, šias mašinas vaizduojanti kaip galingas ir sportiškas. „Kai kuriems vyrams svarbu pabrėžti savo vyriškumą. Jie gali sąmoningai to norėti. Todėl reklama nukreipta į šitą pirkėjų grupę. Ta reklama yra paveiki“, - kalbėjo psichologas.
Iki šiol egzistuoja požiūris, kad nebrandžios asmenybės renkasi golfus. Su tuo sutinka ir R. Milašiūnas, pridurdamas, kad renkantis šios markės mašiną išreiškiamas noras įsitraukti į grupę, kurios pasaulėvoka sutampa su tavąja.
Ką išduoda vairavimo kultūra?
Jo įsitikinimu, ne tik automobilio markė, bet ir vairavimo kultūra atskleidžia charakterį: „Svarbu ne tik automobilis, bet ir vairavimo kultūra. Jeigu aš prie vairo nusispjaunu į aplinkinius, pademonstruoju savasties deficitą. Aš parodau, kad esu aukštesnis. Bet juk tas, kuris stengiasi kažką pademonstruoti, pasitikėjimo savyje neturi. Kuo žmogus stengiasi daugiau parodyti, tuo mažiau jis turi.“
Su tuo sutiko ir G. Navaitis, teigiantis, kad iki šiol yra prabangių automobilių vairuotojų, kurie tiki kelyje turį žymiai daugiau teisių už kitus. Jo įsitikinimu, toks požiūris neparodo vairuotoją iš gerosios pusės. „Manyčiau, kad tai rodo žmogaus tuštybę ir nebrandumą. Taip elgiasi paaugliai, kurie vienas kitam giriasi, kad turi prabangesnį mobilų telefoną, taip elgiasi vaikai, kurie aiškinasi, kieno žaislas didesnis. Brandus žmogus tokį elgesį turi išaugti, bet ne visi išauga. Tai neparodo žmogų iš geriausios pusės“, - reziumavo pašnekovas.
(9)
(0)
(1)