Tyrimas: išmanieji telefonai sukelia priklausomybę  (1)

Pietų Korėjoje atliktas tyrimas su paaugliais parodė, kad priklausomybė nuo išmaniojo telefono ir interneto tiesiogiai proporcinga polinkiui į probleminį elgesį ir psichinių ligų rizikai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Padidina depresijos riziką, skatina agresyvumą Išmaniųjų telefonų vartojimas, tirtas 195 paaugliams, padidina depresijos, nerimo sutrikimų, fobijų, dėmesio sutrikimų riziką, skatina agresyvų elgesį. Tyrimo rezultatai pristatyti Amerikos psichiatrų asociacijos metiniame suvažiavime. Tyrime anketomis ir testais buvo vertinama paauglių priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų. Pagal studijos duomenis, per mokyklos pertraukas iš dviejų šimtų moksleivių tik penki užsiėmė žaidimais, sportu ar kita veikla, o didžioji dauguma buvo susikoncentravę į savo išmaniuosius telefonus. Tyrimo rezultatus reikėtų vertinti atsargiai dėl nedidelio tirtų paauglių skaičius ir neprospektyvinio studijos pobūdžio. Priklausomybė: telefonas kontroliuoja žmogų „Apie žmonių elgesio pokyčius, kuriems įtaką daro šiuolaikinės technologijos, kalbama jau seniai ir tyrimai tik patvirtina tokias prielaidas. Pirmiausia pavojaus varpais pradėta skambinti dėl priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto, tačiau riba tarp išmaniojo telefono ir kompiuterio mažėja. Iš esmės išmanusis telefonas tampa tuo pačiu kompiuteriu, o nuo įprastinio kompiuterio skiriasi tik tuo, kad jis nešiojamas su savimi visur. Be to, telefonas turi funkciją, kurios neturi kompiuteris – sudaro sąlygas palaikyti paprastą ir greitą ryšį bet kur ir bet kada su daugybe žmonių“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakoja andragogas, priklausomybių konsultantas Gediminas Norvilas. Priklausomybė, anot G. Norvilo, pasireiškia dėmesio perkėlimu nuo kasdienių reikalų į telefoną. Tai reikštų, kad telefonas po truputį ir, svarbiausia, nepastebimai užvaldo žmogaus mintis ir jausmus. Žmogus jaučiasi sąlyginai ramus, kai telefonas yra kišenėje ir įjungtas. Tačiau toks žmogus, kuris nuolat žvilgčioja į telefoną, tikrina paštą, naršo internete, žaidžia žaidimus, tikrai nėra ramus. „Įjungtas telefonas sudaro iliuziją, kad gyvenimas yra kontroliuojamas. Priklausomas nuo telefono žmogus puola į paniką, jei telefonas sugedo, nusėdo baterija ar paliko jį namuose. Tokiais atvejais patiriama didelė įtampa, bejėgiškumas, nes žmogus jaučiasi taip, lyg prarado ryšį su gyvenimu. Priklausomas žmogus nemato ir nesuvokia, kad telefonas ima kontroliuoti jį, priversdamas nuolat koncentruoti dėmesį į šio daikto funkcijas. Telefonas priklausomam žmogui tampa kaip tarpininkas, jungiantis jį su kitais žmonėmis, kad gautų dėmesio ar užmegztų pokalbį, kuris koncentruojasi į telefoną. Suskambus žinutės signalui, žmogus garsiai giriasi aplinkiniams, kad gavo puikų pasiūlymą įsigyti naują telefoną su nuolaida ir čia pat, gavęs kitą žinutę, skundžiasi, kad jam įkyrėjo ir jį nervina žinutės apie prekių išpardavimus ar atpigusias poilsines keliones. Pasiūlius atjungti reklaminių žinučių gavimo paslaugą toks žmogus sutrinka ir tuoj ieško argumentų, kad tos reklaminės žinutės jam naudingos, gal kokią būtiną prekę pigiau įsigis ar sužinos kokią „svarbią naujieną“. Tai saviapgaulė, kuri būdinga visoms priklausomybėms“, – paaiškino priklausomybių konsultantas.

Kokie žmonės tampa priklausomi

G. Norvilas teigia, kad į priklausomybes linkusiems žmonėms būdingas emocinis nebrandumas, žema savivertė, nemokėjimas užmegzti artimų ryšių su kitais žmonėmis, jausmų slopinimas ir uždarumas.

Į priklausomybes linkę žmonės dažniausiai gyvena iliuzijose, ryšys su realybe gana miglotas. Telefonas, kaip ir kitos priklausomybes skatinančios veiklos ir medžiagos, tampa priemone dirbtinai pakelti savo savigarbą, telefonas atitraukia dėmesį nuo savo silpnybių, ydų, tampa tarpininku tarp žmogaus ir kitų žmonių.

Priklausomybei progresuojant, stiprėja žmogaus ryšys su daiktu, t. y. telefonu ir pasireiškia tuo, kad žmogui atrodo, kad be telefono gyventi neįmanoma. Jei paklaustume, kas yra išmanusis, dauguma atsakytų, kad tai „gražus ir smagus daiktas“.

„Visoms priklausomybėms būdinga tai, jog žmogus nori gauti malonumą, užuot pats daręs gyvenimą malonesnį. Beje, malonumą nori gauti čia ir dabar, be jokių pastangų“, – sakė G. Norvilas.

Kaip išvengti priklausomybės?

Į šį klausimą pokalbininkas atsako: „Atsakingai elgtis su savo gyvenimu, t. y. atsakingai naudotis daiktais, priemonėmis ir medžiagomis, kurios gali sukelti priklausomybę, arba tiesiog atsisakyti naudotis tuo, kas išties nėra reikalinga. Vienas verslininkas, paklaustas, kodėl jis neturi išmaniojo, atsakė, kad laikas, skirtas šiam prietaisui, kainuoja per brangiai. Prieš perkant telefoną būtina savęs paklausti, kam jis reikalingas. Juk nemaža dalis žmonių perka išmanųjį vien dėl to, kad šį daiktą turėtų kaip priemonę pasipuikuoti, įtvirtinti savo statusą tam tikroje žmonių grupėje“.

„Kaip dažnai žmonių bendravimą pertraukia telefoniniai skambučiai? Mobilieji telefonai zvimbia, kaukia ir skleidžia kitokius garsus prie šeimos pietų stalo, teatre, koncerte, muziejuje, per paskaitas, dalykinių pokalbių metu. Ar kas susimąstė, ką išties reiškia pagarba, kai prie kapo duobės, išlydint į paskutinę kelionę artimą žmogų, iš vieno ar kito palydinčiojo kišenės sukaukia roko grupės „Deep Purple“ klyksmas ar šiuolaikinių žvaigždučių parypavimai „pamylėk mane karštai…“?“, – ironizavo G. Norvilas.

Griauna asmenybę

„Priklausomybės neretai skirstomos į labiau žalingas ir mažiau žalingas. Praktikoje jau žinoma atvejų, kai jaunuolis nebaigia studijų ar neišlaiko egzaminų būtent dėl to, kad laiką, skirtą mokytis, paskyrė telefonui. Priklausomybė griauna asmenybę ir žmogus, nesustabdęs šios destruktyvios veiklos, laikui bėgant praranda savitvardą, jį persekioja nuolatinis nerimas, agresijos protrūkiai tampa kasdienybe, komplikuojasi bendravimas su artimais žmonėmis. Kiek avarijų įvyksta, kai žmogus, išgirdęs pranešimo signalą, net vairuodamas negali suvaldyti norą būtinai pažvelgti į telefoną? Todėl klausimas apie priklausomybių skirstymą į „mažai“ arba „daug“ žalojančias gyvenimą, išlieka atviras“, – mano pokalbininkas.

Jei žmogus pripažįsta, kad telefonas trukdo gyventi, G. Norvilas rekomenduoja laipsniškai mažinti laiką, skirtą telefonui ir internetui, atsisakyti nereikalingų pranešimų, nežaisti žaidimų, bendravimą telefonu apriboti tik būtiniems pokalbiams, SMS žinutes naudoti minimaliai, tik tada kai neįmanoma susisiekti tiesiogiai. Būtina telefoną ar bent garsą išjungti kuriam laikui, pvz., einant miegoti, paskaitų, darbo metu, kai negalima kalbėtis. Dėl nevaldomų jausmų protrūkio ar savigarbos problemų reikėtų kreiptis į specialistą. Jei neišeina – belieka atsisakyti išmaniojo telefono ir įsigyti tik tokį, kuris palaiko vien pokalbio funkciją.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Vakarų Lietuvos medicina
Vakarų Lietuvos medicina
(7)
(0)
(1)

Komentarai (1)