Paaugliai dėl savo drovumo gali kaltinti smegenų fiziologiją (0)
Paauglystė gali būti sunkus metas. Jauni suaugusieji dažnai pašiepiami dėl savo stereotipinio drovumo, nerangumo, ypač didelio susirūpinimo, ką apie juos pagalvos kiti. Naujas tyrimas atskleidė, jog drovuoliai dėl to savęs gali nekaltinti – taip juos jaustis verčia specifinė smegenų ypatybė, kuri išsivysto ir piką pasiekia paauglystės metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mūsų tyrimas atskleidė, jog paauglystėje ypač aktyvūs smegenų regionai, atsakingi už drovumą, reakcijas į stresines situacijas. Tai galimai kyla dėl nuolatinio jausmo, jog kiti juos vertina ir kritikuoja“, – sakė Harvardo psichologijos ekspertė Leah Somerville.
Žurnale „Psychological Science“ skelbiama, jog paauglių jautrumas tam, kaip juos vertina aplinkiniai, gali kilti dėl daugybės fiziologinių, smegenų bei sociokultūrinių pokyčių, vykstančių brendimo laikotarpiu.
L. Somerville kartu su kolegomis norėjo patikrinti, ar paprasčiausias žinojimas, jog esi stebimas, paaugliams sukelia didesnį nerimą, nei suaugusiems ar vaikams. Tyrėjai spėjo, jog vėliau išsivystantys smegenų regionai, tokie kaip priekinė kaktinė žievė (angl. medial prefrontal cortex), atlieka didelį vaidmenį nulemiant tai, kaip žmogus reaguoja į aplinkinių vertinimus - net jei vertinimas pasireiškia paprasčiausiu stebėjimu.
Tyrėjai atrinko 69 savanorius, kurių amžius siekė nuo 8 iki 23 metų. Buvo matuojamas jų emocinis, fiziologinis ir neurologinis atsakas į sukurtą situaciją.
Eksperimento dalyviams buvo pasakyta, jog tyrėjai nori išbandyti naują videokamerą, įtaisytą funkcinio magnetinio rezonanso aparate. Jiems taip pat buvo nurodyta, jog per kameros transliuojamą vaizdą juos matys kitas tos pačios lyties, panašaus amžiaus žmogus. Tiriamieji galėjo matyti monitorių, kuriame pasirodydavo užrašai: „kamera veikia“, „kamera išjungta“, arba „kamera įsijungia“. Iš tiesų, jokios videokameros nebuvo, tiesiog buvo fiksuojamos tiriamųjų reakcijos į monitoriuje atsirandančius pranešimus.
Gautų rezultatų aiškumas nustebino mokslininkų komandą: „Mes abejojome ar stebėjimo situacijos sukūrimas bus pakankamai stiprus socialinio vertinimo kriterijus.“ – teigė L. Somerville. „Tačiau rezultatai atskleidė, jog vien tai, kad žmogus yra stebimas, sukelia jam ryškius emocinius, fiziologinius ir neurologinius atsakus“.
Eksperimento dalyviai ir patys nurodė, jog jautėsi truputį suvaržyti, parausdavo iš gėdos ir pan. O smegenų aktyvumo stebėjimas atskleidė, jog priekinė kaktinė žievė reaktyviausia yra tarp paauglių.
Tiriamiesiems paaugliams taip pat labiau suaktyvėdavo sritis, jungianti elgesio motyvaciją bei pačius veiksmus. „Tai gali būti priežastis, kodėl paaugliai, stebint jų bendraamžiams, lengviau pasiryžta elgtis pavojingai ir neatsakingai.“ – pasakojo L. Somerville.