Mokslininkai nustatė, jog ties mirties riba smegenys pereina į aukštesnę sužadinimo būklę, kuri gali paskatinti keistas vizijas.

Ši studija yra pirmoji, sistemiškai pažvelgusi į neurofiziologinę mirštančių smegenų būklę, kai nustoja plakti širdis. Ji rodo, kad ties mirties riba įvyksta kažkas, kas pastūmėja smegenis į aukštesnį sužadinimo lygmenį. Tai gali paskatinti vizijas ir su mirtimi susijusius potyrius, mano mokslininkai.

Anapusinius vaizdinius nurodo regėję maždaug penktadalis žmonių, kurie sustojus širdžiai patyrė klinikinę mirtį, bet buvo atgaivinti. Paprastai tokie žmonės pasakoja keliavę tuneliu į ryškią šviesą arba matę, kaip jie atsiskiria nuo savo kūno. Kiti tvirtina susitikę su seniai mirusiais giminaičiais, šeimos nariais ar angelais bei išvydę savo „gyvenimo retrospektyvą“. Kai kurie pacientai po tokių potyrių pasikeičia ir pradeda visai kitaip žvelgti į gyvenimą, arba pasineria į religiją.

Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad tokie potyriai mirštant yra ne kas kita, kaip haliucinacijos, kurias sukelia atsijungiančių smegenų efektas.

Naujo tyrimo metu mokslininkai dirbtinai sustabdė anestezuotų žiurkių širdis ir įrašinėjo jų smegenų elektrinius nervinius impulsus. Per 30 sekundžių nuo tada, kai sustodavo širdys, visų gyvūnų smegenyse buvo užfiksuotas trumpalaikis plačios ir labai sinchroniškos smegenų veiklos antplūdis.

„Mus nustebino aukštas aktyvumo lygis, – sakė mokslų daktaras George`as Mashouras iš Mičigano universiteto En Arbore. – Iš tikrųjų mirštant daug žinomų elektrinių sąmonės ženklų viršijo tą lygį, kuris fiksuojamas būdraujant. Tai rodo, kad ankstyvojoje klinikinės mirties stadijoje smegenys būna pajėgios vykdyti gerai organizuotą elektrinę veiklą.“

Šio tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Komentarai (6)